Prozininkas, vertėjas. Gimė 1906 11 24 Šiauliuose. Mirė 1996 05 01 Kaune. Palaidotas Eigulių kapinėse. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais atsidūrė Rostove prie Dono. 1921–1929 m. dirbo geležinkelio darbininku, kelio meistro raštininku, mokėsi Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje, ją baigęs 1929–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) ir Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, lankė Balio Sruogos teatro seminarą.

Spaudoje debiutavo 1930 m., išspausdinęs apsakymą „Nauja mada“ žurnale „Vienybė“. Nuo 1930 m. spausdino prozos kūrinius leidiniuose „Vienybė“, „Diena“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Naujoji Romuva“, „Židinys“ ir kt. 1940–1946 m. mokytojavo Šiaulių mergaičių gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Per Antrąjį pasaulinį karą paskelbė apsakymų apie 1941 m. trėmimus. 1943–1944 m. Šiauliuose sudarė ir išleido almanacho „Varpai“ 2 knygas. 1946–1951 m. Grožinės literatūros leidyklos redakcijos vedėjas. 1951 m. už keletą apsakymų apkaltintas antisovietine veikla, suimtas, nuteistas 25 m. ir išvežtas į Sibiro lagerius. 1955 m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką dirbo lietuvių kalbos žinovu Kauno „Žemprojekto“ institute, 1956–1966 m. – bibliotekininku Kauno 13-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė Šv. Mato gimnazija). Pasirašinėjo įvairiais vardais: Audrūnas, Janonis, K. Janonis, Kazys Janonis. Išėjęs į pensiją, atsidėjo vertėjo darbui, išvertė Antono Čechovo, Maksimo Gorkio, Konstantino Paustovskio ir kitų rašytojų kūrinių. 2012 m. prie Seinų g. 8 namo Kaune atidengta memorialinė lenta Kaziui Jankauskui (skulpt. Stasys Žirgulis).

Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1936 m.