Rusų tapytojas. Gimė 1883 m. sausio 8 d. Maskvoje, mirė 1941 m. gruodžio 3 d. Sankt Peterburge.
Z. Serebriakovos vyras.
1903–1908 m. dailės mokėsi privačiai, 1908–1910 m. – Peterburgo dailės akademijoje.
Bendravo su rusų literatais futuristais. Nutapė portretų, figūrinių ir abstrakčių paveikslų, sukūrė piešinių, kuriuose naudojo tapybos stilistiką.
Suformavo tapybos metodą, grįstą formos ir spalvos skaidymu, paskelbė manifestą „Padaryti paveikslai“ (1914), „Pasaulinio žydėjimo“ deklaraciją“ (1923). Ankstyvieji paveikslai turi simbolizmo ir ekspresionizmo bruožų, vėlesniems būdinga dinamiška, iš smulkių segmentų (dažniausiai raudonai mėlynų) sudaryta kompozicija, banguojantis ritmas („Rytai ir Vakarai“ 1913, „Pasaulinio žydėjimo gėlės“ 1915, „Kosmoso formulė“ 1919, „Pavasario formulė“ 1929).
Iliustravo knygų (V. Chlebnikovo „Eilėraščių rinktinė 1907–1914“ 1914, „Kalevala“ 1933), sukūrė dekoracijų (N. Gogolio „Revizorius“ Spaudos rūmuose Sankt Peterburge, 1927).