Aviatorius, pirmasis lietuvis, atlikęs šuolį parašiutu. Gimė 1897 m. birželio 27 d. Kasiulkuose (Raseinių r.), mirė 1944 m. Sevuralage (Sverdlovsko sr.).

1919 m. išėjo tarnauti savanoriu į Lietuvos kariuo­menę, baigė karo mokyklą. Dalyvavo mūšiuose su lenkais ties Širvintomis ir Giedraičiais. Po Pirmojo pasaulinio karo tarnavo pasienyje Perlo­joje ir Marijampolėje. Vėliau perėjo į aviaciją, išmoko skraidyti, buvo oro žvalgas. Kaip pasakoja jį pažinojusieji, kapitonas V. Morkus buvo kantrus, ramus ir geraširdis žmogus. Jis nesišalindavęs nemėgstamų darbų, ką sumanęs, tą ir padarydavęs.

1928 m. sausio 26 d. Aleksoto aerodrome išbandė itališką „Salvator“ (liet. „Gelbėtojas”) firmos gelbėjimosi parašiutą. Tai buvo pirmas lietuvio šuolis parašiutu. Ne visi to meto parašiutai buvo patikimi, tik 1927 m. pradėta juos pirkti iš užsienio firmų. Pirkiniai brangiai atsieidavo valstybės iždui: 1933 m. vienas „Salvator“ parašiutas kainavo 3588 litus. Pirmojo šuolio proga firmos atstovai V. Morkui padovanojo auksinį ženkliuką, kurį įteikdavo kiekvienam, kuris atlikdavo šuolį „Salvator“ parašiutu.

1934 m. birželio 6-7 d dalyvavo voldemarininkų nesėkmingame bandyme sukilti prieš Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Padavė prašymą į atsargą išleisti.

1935 m. palikęs karo aviaciją dirbo Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. Aktyviai dalyvavo Lietuvos aeroklubo veikloje, buvo išrinktas jo iždininku. 1935 m. kaip Lietuvos aeroklubo atstovas kartu su Vytautu Žem­kalniu-Lands­bergiu dalyvavo Tarptautinės aviacijos sporto federacijos (FAJ) konferencijoje Dubrovnike (Kroatija), kur balsavo už tai, kad SSRS būtų priimta į FAJ narius.

1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas ir išvežtas į Sibirą, kalėjo Sverd­lovsko srityje, lageryje prie Losvės upės. Ten 1944 m. ir mirė.