Rusų dainininkas (bosas). Vienas žymiausių XX a. dainininkų. Nuo 9 m. giedojo cerkvių choruose, nuo 12 m. kaip statistas dalyvavo Kazanėje gastroliuojančių operos trupių spektakliuose. Nuo 1891 m. su įvairiomis trupėmis gastroliavo Rusijos imperijos miestuose. 1892–1893 m. mokėsi dainavimo Tbilisyje. 1893 m. debiutavo Tbilisio valstybiniame teatre, 1895 m. – Marijos teatre Sankt Peterburge. 1896–1899 m. Maskvos privačios rusų operos, 1899–1914 m. dar ir Maskvos Didžiojo teatro bei Marijos teatro solistas. 1910 m. jam suteiktas Jo Didenybės imperatoriaus solisto garbės vardas. Nuo 1901 m. nuolat gastroliavo žymiausiuose pasaulio teatruose, koncertų salėse. Dalyvavo Sergejaus Diagilevo surengtuose Istoriniuose rusų koncertuose (1907), Rusų sezonuose (1908–1914) Paryžiuje, Londone (1912–1914). 1914–1918 m. Petrogrado Imperatoriškojo teatro, Liaudies namų operos ir Zimino operos teatro Maskvoje solistas. 1918–1919 m. Marijos teatro meno vadovas.F. Šaliapinas po 1922 m. pavasario gastrolių liko gyventi užsienyje. Dainavo iki 1937 m. Mirė Paryžiuje, 1984 m. perlaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse.

Sukūrė apie 70 vaidmenų operos pastatymuose, vaidino filmuose. Kaip režisierius pastatė operas J. É. F. Massenet „Don Kichotas“ (1910), M. Musorgskio „Chovanščina“ (1911), G. Verdi „Don Karlas“ (1917). F. Šaliapino kamerinės ir vokalinės simfoninės muzikos repertuare apie 400 pasaulio profesionaliosios ir liaudies muzikos kūrinių; daugiausia koncertavo su dirigentais ir pianistais Sergejumi Rachmaninovu ir Aleksandru Ziloti. Buvo geras piešėjas, tapytojas, skulptorius, sukūrė portretų, autoportretų. Parašė autobiografinių knygų.

Koncertavo Vilniuje (1895, 1910 , 1937), Kaune ir Klaipėdoje (1934). 1934 m. jam įteiktas Gedimino 1 laipsnio ordinas.