Lietuvių architektūros istorikė. 1955 m. baigė architektūrą Kauno politechnikos institute. 1955–1956 m. dirbo Kauno tarprajoniniame architektūros skyriuje, nuo 1956 m. dirbo Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute Kaune (nuo 1991 m. Architektūros ir statybos institutas). 1997–2002 m. dirbo ir Kultūros ir meno institute, 2002–2003 m. – Kultūros, filosofijos ir meno institute Vilniuje. Svarbiausi veikalai: „Vilniaus senamiesčio ansamblis“ (1969), „Vilniaus gotikos ansamblis“ (1981), „Vilniaus Didžioji sinagoga“, „Žemaičių medinių bažnyčių architektūra“ (abi 1996), „Lietuvos medinė sakralinė architektūra“ (1998), „Lietuvos mūrinės koplytėlės“ (su M. Kuodiene, 2004), „Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės“ (2007). Su kitais parengė knygas: „Lietuvių liaudies architektūra“ (1965–1968), „Vilniaus architektūra“ (1985), „Lietuvos architektūros istorija“ (1987–1994), „Kauno architektūra“ (1991), „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: Sakralinė architektūra ir dailė“ (2002).