Žemaičių lietuviškojo sąjūdžio veikėjas, bibliografas. Gimė 1800 m. liepos 17 d., mirė 1876 m. balandžio 11 d.
Mokėsi Žemaičių Kalvarijos ir Kauno gimnazijose. 1821–1824 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisių fakultete. Palaikė artimus santykius su Dionizu Poška, Varšuvoje išleido pastarojo knygelę „Kaimiečio artojo mąstymai“. Studijų metais gana artimai bendravo su Simonu Stanevičiumi.

Remiamas Vilniaus universiteto profesoriaus J. Lobojkos 1823 m. surengė kraštotyrinę ekspediciją po Žemaitiją, su pastarojo pagalba tikėjosi leisti žurnalą lietuvių kalba. 1824 m. išspausdino populiarų lietuvių kalbos elementorių, kurio priedas buvo pirmoji lietuviškų knygų bibliografija.

1825 m. dėl filomatų ir filaretų bylų turėjo persikelti į Varšuvą. Ten parašė „Žemaitijos ir Lietuvos istoriją“ lenkų kalba, kuri nebuvo spausdinta ir kurios rankraščio likimas šiuo metu nežinomas.