Tapytojas, grafikas, pedagogas. Gimė 1893 m. sausio 24 d. Pabiržėje, mirė 1976 m. rugpjūčio 1 d. Kaune.
Romano Šaliamoro tėvas, architekto Mariaus Šaliamoro senelis.
1914 m. baigė Imperatoriškąją dailės mokyklą Sankt Peterburge. 1914–1915 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje.
1918–1926 m. dirbo konservuotoju Kauno miesto muziejuje, 1920–1934 m. – piešimo ir braižybos mokytoju „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir Kauno III-ojoje gimnazijoje, vėliau – dailininku, administratoriumi, inžinieriumi įvairiose Kauno ir Klaipėdos tekstilės įmonėse, 1947–1949 m. – dailininku dekoruotoju Kauno jaunimo teatre, 1949–1950 m. mokytoju Kauno dailės mokykloje. 1950–1965 m. projektavo audinių raštus fabrikui „Kauno audiniai“.
Sukaupė gausų liaudies meno dirbinių ir ornamentikos piešinių rinkinį.
Meninę veiklą pradėjo kaip Tado Daugirdo padėjėjas. Parengė Lietuvos miestų herbų projektus, išleistus atvirukų rinkiniu „40 ženklų Lietuvos valstybės“ (Leipcigas, 1920 m.). Sukūrė emblemą-kartušą Šv. Zitos draugijos rūmams Kaune (1924 m.). Tapė peizažus, portretus, kopijavo populiarius religinius paveikslus Lietuvos ir kelioms Ukrainos, Lenkijos, Gudijos bažnyčioms. Sukūrė žinomų visuomenės ir kultūros veikėjų bareljefų, apipavidalino spektaklių, knygų. Pradėjo kurti animacinį filmą „Jurgiukas ir sargis“ (nebaigtas dėl Antrojo pasaulinio karo).
Kūrinių yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Paluobių (Šakių r.), Išlaužo (Prienų r.), Viduklės (Raseinių r.), Kauno, Šventosios ir kitose bažnyčiose.