Skulptorius. Gimė 1936 m. liepos 5 d. Kaunatavos k. (Telšių r.), mirė 1981 m. vasario 3 d. Vilniuje; palaidotas Saltoniškių kapinėse.

Dailininkės Jurgos Šarapovos tėvas.
1958 m. baigė studijas Telšių taikomosios dailės technikume (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas), 1961–1967 m. studijavo skulptūrą Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1958 m. dirbo metalo restauratoriumi Vilniaus mokslinėse restauracinėse dirbtuvėse, 1959–1961 m. – instruktoriumi LSSR jaunųjų technikų stotyje.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1971 m.
Kūrybai įtakos turėjo lietuvių liaudies skulptūra. Sukūrė monumentaliosios skulptūros kūrinių (memorialas koncentracijos stovyklos OFLAG‑53 vietoje Pagėgiuose, 1973–1977 m.), monumentalių reljefų („Disputas“ ir „Kelias“ Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų eksterjere Vilniuje, 1979–1981 m.), dekoratyvinių skulptūrų („Tauras“ – Vilniuje, 1974 m. (2010 m. perkeltas į skulptūrų parką „Vilnoja“ prie Vilnojos ežero); „Šaulys“ – M. K. Čiurlioniui atminti Palangos botanikos parke, 1975–1981 m.), antkapinių paminklų (J. Ragausko Vilniuje, 1973 m.; T. Ivanausko Kaune, 1978 m.), portretų (V. Petkevičiaus, 1971 m.; Liudos, 1974 m.; G. Baravyko, 1980 m.), smulkiosios skulptūros kūrinių („Cirkininkas“, „Torsas“, abi 1977 m.; „Rūpintojėlis“ I–II, 1981 m.), piešinių. Siekė skulptūros ir architektūros sintezės, modernistine kalba išreikšti visuomenei aktualias temas. Kūriniams būdinga novatoriška, racionali, konstruktyvi kompozicija, erdviškumas, raiškus įvairių formų ir įvairių medžiagų derinys. 
Parodose dalyvavo nuo 1969 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuose.