Lietuvos filosofas, žurnalistas, filosofijos mokslų daktaras, kultūros veikėjas. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą, bendradarbiavo žurnale „Mokykla ir visuomenė“, į lietuvių kalbą vertė žydų ir rusų rašytojų kūrinius. 1937–1940 m. buvo Tautinių mažumų biuro prie LKP CK sekretorius, rengė ideologinius leidinius, 1940–1941 m. redagavo laikraštį „Tiesa“, 1945–1970 m. buvo vyriausiasis jo redaktorius.

Karo metais vadovavo sovietinių partizanų brigadai, dalyvavo politinėje, agitacinėje veikloje, buvo vienas iš Lietuvos sovietinio pogrindžio vadovų, dirbo įgaliotiniu evakuotųjų Lietuvos gyventojų reikalams Čeliabinsko srityje. 1945–1968 m. dėstė Vilniaus universitete, vėliau – tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas). 1970 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją, po metų gavo profesoriaus vardą.  

Žymiausi veikalai: „Per suklestėjimą į vienybę“ (1968), „Mes – patriotai ir internacionalai“ (1975), „Siluetai“ (1984), „Asmenybės vystymasis“ (1978), „Sionizmas: ideologija ir praktika“, „Tarybinis gyvenimo būdas“ (1980), „Kolektyvas: esmė, struktūra, poveikis“ (1982), „Iiuzijos ir tikrovė“ (1984).