Belgų simbolistas, poetas, eseistas, dramaturgas.

Maurice Polidore Marie Bernhard Maeterlinck gimė 1892 m. rugpjūčio 29 d. Gento mieste, belgijoje, o mirė 1949 m. gegužės 6 d. Nicoje (Prancūzija).

Rašė prancūzų kalba ir įkvėpimo ieškojo daugiausia iš prancūzų literatūrinių judėjimų. Meterlinkas studijavo teisę Gento universitete ir 1886m. buvo priimtas į šio miesto advokatūrą. Paryžiuje 1885–86 m.  jis susitiko su Auguste Villiers de L'Isle-Adam ir simbolistų judėjimo lyderiais, ir netrukus, atsisakė teisininko darbo dėl literatūros. Jo pirmasis eilėraščių rinkinys „Serres chaudes“ („Šiltnamiai“) ir jo pirmoji pjesė „La Princesse Maleine“ buvo išleisti 1889m. Meterlinkas dramatišką proveržį padarė 1890 m. su pjese Aveugles („Aklumas“). Jo pjesės Pelléas ir Mélisande (1892), pastatytos Paryžiaus avangardiniame teatre –„Théâtre de l’Oeuvre“, kurį įkūrė režisierė Aurélien Lugné-Poë –  neabejotini simbolistinės dramos šedevrai. Šie kūriniai tapo pamatu Claude'o Debussy operai (1902 m.). Spektaklis, esantis miglotoje pasakos praeityje, sukuria beviltiškos melancholijos ir likimo nuotaiką pasakojime apie destruktyvią princesės Mélisande aistrą, kuri įsimyli jos vyro jaunesnįjį brolį Pelléas.

Meterlinkas parašė daugybę kitų pjesių, įskaitant istorines dramas, tokias kaip Monna Vanna (1902m.). Pamažu jo simbolika buvo sušvelninta dėl jo susidomėjimo anglų dramomis, ypač Williamo Shakespeare'o ir Jacobo. Tik „L’Oiseau bleu“ (1908 m.; „Mėlynasis paukštis“) išpopuliarino Pelléas ir Mélisande. Alegorinė fantazija, spektaklis vaikams, vaizduojanti laimės paieškas pasaulyje. Pirmą kartą pastatytas Maskvos meno teatre 1908 m.

Po to, kai jis laimėjo Nobelio premiją, jo reputacija sumenko, nors jo Le Bourgmestre de Stilmonde (1917; Stilmonde Burgomaster) – patriotinis spektaklis, kuriame jis tyrinėja Flandrijos problemas džiaugėsi didele sėkme. Savo simbolistinėse pjesėse Meterlinkas naudoja poetinę kalbą, gestą, apšvietimą, aplinką ir ritualą, kad sukurtų vaizdus, ​​atspindinčius jo veikėjų nuotaikas ir dilemas. Dažnai veikėjų laukia kažkas paslaptingo ir baimingo, kas juos sunaikins. Gilią ir judančią pjesių atmosferą, nors ir trūkstančią intelektualinio sudėtingumo, papildo dialogai. Kaip dramaturgas, Meterlinkas darė įtaką Hugo von Hofmannsthal, W.B. Yeats, Johnas Millingtono „Synge“ ir Eugenijui O’Neilis.

Meterlinko pjesės buvo plačiai išverstos, ir joks belgų dramaturgas neturėjo didesnės įtakos pasaulinei auditorijai. Meterlinko prozos kūriniai yra puikus mistikos, okultizmo ir susidomėjimo gamtos pasauliu mišinys. Jie atspindi bendrą simbolizmo reakciją prieš materializmą, mokslą, ir yra susiję su tokiais klausimais kaip sielos nemirtingumas, mirties ir išminties įgijimas. Plačiausiai skaitomi jo prozos raštai yra dvi išplėstinės esė „La Vie des abeilles“ (1901 m.; „Bičių gyvenimas“) ir „L'Intelligence des fleurs“ (1907m.; „Gėlių intelektas“), kuriose Meterlinkas pateikia žmogaus filosofiją.

Apdovanojimai:

1911m. Nobelio literatūros premija  už savo išskirtinius simbolistinio teatro kūrinius.

1932 m. Belgijos karalius paskiria grafu.