Pranciška Čekanauskaitė-Genienė

First name Pranciška
Surname Čekanauskaitė-Genienė
Maiden name Čekanauskaitė
Professions keramikas
Date of birth 1926-05-11

Detailed biography

1945–1947 m. mokėsi Kauno finansų ir kredito technikume, 1947–1951 m. studijavo keramiką Kauno valstybiniame taikomosios dekoratyvinės dailės institute. 1951 m. sujungus Kauno ir Vilniaus institutus, persikėlė į Vilnių ir 1953 m. baigė LSSR Valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). Tvirtus specialybės pagrindus suteikė dėstytojai Teodora Miknevičienė, Juozas Mikėnas, Birutė Zigmantaitė ir kt.
Nuo 1953 m. dirbo Kauno kombinate „Dailė“, 1962–1992 m. šio kombinato keramikos cecho meno vadovė, 1966–1976 m. kombinato Meno tarybos narė.

Nuo 1958 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, 1963–1976 m. LDS taikomosios dailės sekcijos biuro narė.

1966–1976 m. Žinijos draugijos pirmininkė, 1985–1989 m. liaudies meno draugijos „Saulutė“ meno tarybos narė.

Nuo 1954 m. dalyvavo taikomosios dailės parodose, kūriniai eksponuoti Belgijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Irake, Etiopijoje, JAV, Italijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Jugoslavijoje, Graikijoje, Sirijoje, Australijoje, Kanadoje, Kolumbijoje. Daugelyje parodų už kūrybinius darbus buvo apdovanota padėkos bei garbės raštais, diplomais ir medaliais. 1976 m. surengė asmeninę parodą Kaune.  

Sukūrė per 500 unikalių, įvairios tematikos buitinių ir dekoratyvinių (vazos, lėkštės, plokštės) keramikos darbų, per 200 modelių etalonų masinei gamybai, interjero bei eksterjero meninių akcentų.

Kūryba pasižymi plastiniais formos, silueto, kolorito, darnumo ir išraiškingumo priemonių ieškojimais, technologijos ir meniškumo sinteze. Kūriniams būdingos konstruktyvios stilizuotos formos, grakštus siluetas, proporcinga ritmo ir linijų darna, nuosaiki puošyba.

Apipavidalino Lietuvos paviljoną SSSR žemės ūkio parodoje Maskvoje (Rusija) – sukūrė keraminį pano „Varpos“ (su V. Miknevičium, 1956), pano Kauno kavinei „Tulpė“, šviestuvus Kauno centriniam knygynui, pano „Stirnos“ Baisiogalos gyvulininkystės mokslinio tyrimo institutui (su G. Vincevičiene, 1967), pano „Žvejas ir žuvelė“ (su G. Vincevičiene, 1968), „Etnografiniai motyvai“ Kretingos restoranui „Gintaras“ (1970) ir kt.

Kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Cultural environment

Lietuvių.

Sources

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.