Knygnešys. Gimė 1872 m. birželio 15 d. Skauradų k. (Anykščių r.), mirė 1932 m. gruodžio 18 d. Anykščiuose. Palaidotas senosiose Anykščių kapinėse, kapas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės.

Tėvai – bežemiai valstiečiai, baudžiauninkai kumečiai. Žmona Ona Karvelytė-Laskauskienė. Sūnūs: Antanas Laskauskas (1904–1975) – ekonomistas, Jonas Laskauskas – verslininkas ir Juozas Laskauskas – inžinierius elektrikas, emigrantas JAV.

Tėvui mirus, 1881 m. V. Laskauskas liko našlaitis, 1881–1893 m. tarnavo pas ūkininkus. Pašauktas atlikti karinės tarnybos, bet jos išvengęs, 1893–1895 m. jis gyveno ir dirbo Mintaujoje (dabar – Jelgava, Latvija) bei Liepojoje (Latvija), bet ten neprasigyveno.

1895 m. V. Laskauskas įsikūrė Anykščiuose pas Feliksą Kairį, 1895–1901 m. dirbo sielininku. Kairių šeimoje jis susipažino ir suartėjo su inteligentijos atstovais, ėmė domėtis knygomis.

Pasitraukęs iš sielininkų, V. Laskauskas buvo keliaujantis prekiautojas – pauparis. 1901–1904 m. Anykščių apylinkėse kartu su kitomis prekėmis jis platino ir draudžiamą lietuvišką spaudą, bendradarbiavo su knygnešiais Adele Kavoliūnaite, Jonu Kazlu ir kitais.

Po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, F. Kairio paskatintas, 1905 m. Anykščiuose jis įsteigė pirmąjį knygyną ir jame kelis dešimtmečius, iki gyvenimo pabaigos, prekiavo knygomis. Po Pirmojo pasaulinio karo prie knygyno jis įsteigė ir bibliotekėlę.

1910 m. jo knygyne caro žandarai padarė kratą, ieškodami anticarinės socialistų literatūros, bet nieko draudžiamo neaptiko.

1922 m. Lietuvos knygynų surašymo duomenimis, V. Laskausko knygynas buvo seniausias Utenos apskrityje ir vienas iš pirmųjų Lietuvoje. Senatvėje jis perdavė šį verslą sūnui Jonui.