Paveikslas yra Bartolomėjo Skedonio kūrinio, saugomo Neapolio Capodimonte pinakotekoje, kopija. Jis iliustruoja evangelijose užrašytą pasakojimą. Pasak jo, turtuolis Joakimas ir jo žmona Ona praėjus dvidešimt metų po vedybų vis dar neturėjo vaikų. Kartą Jeruzalės šventyklos kunigas Zacharijas Joakimą net išvarė iš šventyklos – esą bevaikis nėra vertas aukoti atnašą. Nusiminęs Joakimas pasitraukė į dykumą. Ten jam apsireiškė angelas ir pranešė, kad Ona pagimdys mergaitę, būsimą Jėzaus motiną. Patvirtindamas savo žodžius, angelas liepė Joakimui sugrįžti į Jeruzalę prie Aukso vartų, kur jis sutiksiąs savo žmoną. Su panašia žinia angelas apsireiškė ir Onai. Nurodytoje vietoje susitikusi pora iš džiaugsmo apsikabino. Nuo tos akimirkos Ona laukėsi kūdikio.
Šv. Joakimo ir Onos susitikimas prie Aukso vartų dailėje vaizduojamas nuo XI a. Skirtingai nei viduramžių ir Renesanso meistrai, siekę atskleisti įvykio sakralumą, B. Schedoni pasirinko paprastą, buitinę sceną primenančią kompoziciją. Laimingą porą jis pavaizdavo paveikslo centre, antrajame plane. Šv. Joakimas lipa laiptais vartų angoje stovinčios žmonos link. Sutuoktiniai senyvo amžiaus, liaudiškų, neidealizuotų tipažų. Gestais ir minika perteikta nuostaba ir džiaugsmas. Pirmame plane vaizduojama keletas papildomų figūrų. Dešinėje stovi vyras su lazda ir skrybėle rankose. Už jo matyti mažas berniukas ir avinėlis. Kairėje jaunuolis duoda monetą ant žemės sėdinčiai moteriai su vaiku. Už jo stovi jauna moteris, rankose laikanti krepšelį su dviem balandžiais, ir jaunuolis, pirštu rodantis į šv. Joakimo ir šv. Onos susitikimo sceną.

Aprašė Dalia Tarandaitė