Ikona turi siaurus tapytus, gelsvos spalvos rėmus. Fonas tamsiai mėlynas, ikonos lauko perimetru labai apibendrintai nutapyti garbanoti „barokiniai“ debesys. Visavaldžio pusfigūris atvaizdas užima didžiąją ikonos lauko dalį ir yra pavaizduotas laikantis kanono. Figūra frontali, Visavaldis dešinę ranką yra pakėlęs prie krūtinės laiminančiu gestu. Rankos delnas kiek pasuktas į priekį, bevardis ir mažylis pirštai ištiesti, kiti du palenkti prie nykščio. Ši vėlyva bizantinė palaiminimo forma, prigijusi ir Rusijoje, reiškia graikiškus Išganytojo vardo inicialus IC XP (rus. именокрестный).
Kairėje rankoje Visavaldis laiko atverstą knygą su įrašu. Knyga pavaizduota su aptaisais, sąsagomis, jos apipjaustyti kraštai paauksuoti. Išganytojo veidas tapytas laikantis Abiejų Tautų Respublikos rytinėms žemėms būdingos kanono interpretacijos. Veidas simetriškas, aukšta kakta, antakiai ploni, dailiai lenkti, akys didelės su labai didelėmis tamsiomis lėliukėmis, burna putli, barzda trumpa, dvišaka, nutapyta minkštai. Išganytojo plaukai, perskirti per vidurį ir užkišti už ausų, simetriškai krinta ant pečių, bet nesudaro didelės masės kaip rusų ikonose. Didelės ir matomos ausys yra stačiatikiškų LDK žemių Jėzaus Kristaus ir daugelio šventųjų ikonografijos ypatumas. Šios ikonos tipas susijęs su ankstyvaisiais Jėzaus atvaizdais iš Artimųjų Rytų ir buvo įsitvirtinęs Balkanų ir ypač Moldavijos ikonų tapyboje.
Jėzus vilki raudona, auksu prie kaklo ir rankogaliuose išsiuvinėta tunika ir pečius gaubiančiu, ties krūtine surištu mėlynu apsiaustu. Veido ir rankų tapyba skiriasi nuo drabužių. Veidas tapytas labai atidžiai, ant tamsaus ochrinio pagrindo laipsniškai pereinant prie vis šviesesnės spalvos ir tokiu būdu modeliuojant veido apimtį, bet nekuriant realistinio apšvietimo „iš išorės“ įspūdžio. Veido detalės – antakiai, nosies, akių kontūrai ir barzda tapyti plonais ir skaidriais potėpiais jau ant šio, šviesiausio sluoksnio. Panašiai uždėta ir lengvo skruostų bei ausų raudonio lesiruotė. Taip pat nutapytos ir rankos. Tuo tarpu drabužiai tapyti dideliu plotu užklojant spalvą, o paskui tamsesniais bei šviesesniais potėpiais pažymėtos klostės bei siuvinėjimas. Jėzaus galvą supa auksinis nimbas, kuriame įrašytos raidės ΘΩN, abipus nimbo įrašas İИC XC .
Šiai ikonai porinė ir tikriausiai sukurta to paties tapytojo yra ikona „Švč. Dievo Motina“. Dievo Motinos su Kūdikiu ir Visavaldžio ikonų suporinimas būdingas rytinių Respublikos žemių ikonostasams, kur šios ikonos būna apatinėje eilėje. Atėjusi iš Balkanų ir Moldavijos, tradicija įsitvirtino, o iš ikonostasų plito ir į privataus pamaldumo sferą – nedidelio formato ikonas, tokias kaip ši ikonų pora.

Aprašė Irena Vaišvilaitė