Elžbieta Oginskytė-Puzinienė (?–1767) – kunigaikštytė, Grigorijaus Oginskio ir Teofilės Čartoriskos duktė, Upytės pavieto vėliavininko, Tryškių seniūno Antano Puzinos žmona. Domėjosi tiksliaisiais mokslais, jos rūmuose Lučiojuje buvo atliekami astronominiai stebėjimai. Vilniaus universiteto observatorijos salėje ilgus metus kabojo du Puzinienės portretai, salės portalą puošė reljefas su jos atvaizdu ir monograma – kaip pagarbos ir dėkingumo ženklas moteriai, prisidėjusiai prie observatorijos steigimo, dosniai aukojusiai jos statybai (1755) ir astronominių prietaisų įsigijimui (1766).
Portretas nutapytas Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos salei, pagerbiant vieną iš dosniausių observatorijos fundatorių ir mecenačių. Kaip būdinga daugeliui fundatorių portretų, jame yra įkomponuotas ir funduoto statinio atvaizdas – kunigaikštytė laiko astronomijos observatorijos brėžinį.
Portretas iškilmingo, paradinio pobūdžio. Vaizduoja didikę, stovinčią atviroje rūmų terasoje, kurią riboja aukšta sienelė, virš kurios matyti medžių viršūnės ir rausva šviesa nušviestas dangus. Moteris vilki nuo liemens išplatėjančią baltą suknelę su juodo kailio apykakle. Ant dešinio peties užmesta raudona šermuonėlių mantija, kurios vienas galas pakeltas ir puošnia metaline sage prisegtas prie krūtinės, kitas – nugaroje laisvai krenta iki žemės, pabrėždamas figūros didingumą. Dailininkas neidealizuodamas atkartoja moters veido bruožus – siauras lūpas, stamboką nosį, nedidelį pagurklį, tačiau nesiekia gilesnės psichologinės charakteristikos. Tapydamas įvairaus intensyvumo balkšvai pilkšvais, rausvais tonais kuria bendrą pakilią, šventišką nuotaiką.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė