Ikonos kompozicija pagrįsta pasakojimu apie stebuklą, įvykusį X a. Konstantinopolyje, Blachernos bažnyčioje, kurioje nuo seno saugotas Švč. Dievo Motinos drabužis ir stebuklinga jos ikona. Pasak legendos, kai bažnyčioje susirinkę žmonės meldė Mariją apsaugoti miestą nuo saracėnų armijos, pamišėlis pranašas (rus. юродивый) Andriejus pakėlęs akis į dangų pamatė Švč. Dievo Motiną, stovinčią debesyse tarp angelų bei šventųjų: su ašaromis akyse ji prašė savo Sūnaus pasigailėti krikščionių, paskui nusisiautė maforijų ir ištiesė virš besimeldžiančių žmonių, gindama juos nuo matomų ir nematomų priešų. Tą reginį matė ir Andriejaus mokinys teisusis Epifanijus. Apie 1164 m. kunigaikščio Andriejaus Bogoliubskio pastangomis Rusų Stačiatikių Bažnyčioje pradėta švęsti Švč. Dievo Motinos Globėjos (rus. Покров) šventė – viena iš mėgstamiausių rusų tikinčiųjų švenčių (spalio 1 d.). Švč. Dievo Motinai Globėjai pavesta daug Rusijos cerkvių ir vienuolynų.
Rusų ikonų tapyboje Švč. Dievo Motinos Globėjos atvaizdai aptinkami nuo XIII amžiaus. XIV a. susiformavo du temos vaizdavimo variantai: vienas būdingesnis Novgorodui, kitas – Suzdalei ir Maskvai. Novgorodo variante Švč. Dievo Motina vaizduojama virš ikonostaso Karališkųjų vartų, besimeldžianti į viršų iškeltomis rankomis, o angelai virš jos galvos laiko maforijų. Suzdalės ir Maskvos ikonose Švč. Dievo Motina vaizduojama laikanti maforijų rankose.
Aptariamoje ikonoje matomas vėlyvas kompozicijos variantas, kuriame atsisakyta maforijaus motyvo, o užtarimo tema perteikiama asimetriška kompozicija, vaizduojančia šventųjų lydimą Mariją, įteikiančią Kristui maldas už krikščionis. Marija ir šventieji vaizduojami ikonos viršutinėje dalyje, stovintys debesyse rausvos cerkvės fone. Visos figūros pasisukusios į kairę – link kairiajame viršutiniame kampe vaizduojamo Kristaus, kuris dešine ranka laimina, kairėje laiko išvyniotą popieriaus ritinį. Marija stovi grupės priešakyje, jos rankose taip pat išvyniotas popieriaus ritinys su tekstu. Už Marijos – šv. Jonas Krikštytojas, šv. arkangelai Mykolas ir Gabrielius, kiti šventieji. Ikonos apatinės dalies centre, rausvo architektūros statinio fone, vaizduojamas šv. Romanas Saldžiagiesmis (rus. Роман Сладкопевец), stovintis ant nedidelės apskritos platformos su aukšta dekoratyvia sienele (ambonos). Jis vilki raudonu diakono drabužiu, rankose laiko išvyniotą popieriaus ritinį su giesmės Marijai žodžiais. Šv. Romanas Saldžiagiesmis gyveno V a. pab.–VI a. pradžioje, t. y. gerokai anksčiau negu Blachernos bažnyčioje Andriejus išvydo viziją. Švč. Dievo Motinos Globėjos ikonose jis pradėtas vaizduoti kaip giesmių Marijai autorius. Tokiose kompozicijose, kaip ir šioje ikonoje, dažnai buvo sujungiami du siužetai – stebuklas Blachernos bažnyčioje ir stebuklingas šv. Romano Saldžiagiesmio balso atgavimas, pasak legendos, įvykęs Konstantinopolio Šv. Sofijos sobore dalyvaujant patriarchui ir imperatoriui. Legenda pasakoja, kad pradėjusiam eiti diakono pareigas šv. Romanui nesisekė giedoti. Kartą po karštos maldos sapne jam pasirodžiusi Švč. Dievo Motina ir įteikusi popieriaus ritinį, kurį liepusi praryti. Prabudęs šv. Romanas pajuto įkvėpimą ir sugiedojo giesmę Marijai. Ilgainiui jis tapo žinomu giesmių Marijai autoriumi. Sapno scena vaizduojama apatiniame dešiniajame ikonos kampe: šv. Romanas guli lovoje po aukštu baldakimu, prie lovos stovi Marija. Ikonos apatiniame kairiajame kampe puošnaus pastato fone vaizduojami imperatorius su imperatoriene, stovintys ant apskrito kilimo. Į dešinę nuo centrinės šv. Romano Saldžiagiesmio figūros vaizduojamas Andriejus ir jo mokinys Epifanijus. Andriejus vilki žaliu himatiju ant nuogo kūno. Žvelgdamas į Epifanijų, dešine ranka jis rodo į dangų – Marijos užtarimo sceną. Į kairę nuo centrinės šv. Romano Saldžiagiesmio figūros vaizduojamas patriarchas ir dar dvi figūros. Patriarchas su puošniais liturginiais drabužiais – kryžiais puoštu sakosu, baltu omoforu ir mitra.
Tapyta kruopčiai, detaliai. Naudoti kelių atspalvių žali tonai, kurių fone išsiskiria smulkūs ryškesnių raudonos, mėlynos, žalios spalvų plotai. Vaizdą pagyvina aureolių, drabužių klosčių, ornamento auksavimas.

Aprašė Dalia Tarandaitė