Fiodorovo Švč. Dievo Motinos ikona priklauso Eleusos (gr. Eleousa, rus. Умиление – Myluojanti) ikonografiniam tipui. Marija vaizduojama trimis ketvirčiais pasisukusi į kairę. Kaire ranka ji laiko Kūdikį Jėzų, dešine rodo į jį, pirštų galais liesdama Kūdikio rankutę. Jėzus vaizduojamas rankomis apglėbęs Motinos kaklą, galvą priglaudęs prie jos skruosto. Jo kojos sulenktos per kelius ir nuleistos žemyn. Pasak legendos, seniausią tokios kompozicijos ikoną nuošalioje Gorodeco kaimo koplytėlėje rado kunigaikštis Jurijus Vsevolodovičius. Kurį laiką buvusi kunigaikščių šeimos relikvija, ikona buvo išstatyta viešai garbinti Šv. Fiodoro Stratilato sobore Kostromoje, ne kartą gelbėjo miesto gyventojus nuo nelaimių ir priešų antpuolių. XVII a. ir vėliau ikona buvo laikoma Rusijos carų Romanovų dinastijos globėja. Ikonos šventė kovo 14 d. ir rugpjūčio 16 d.
Aptariama Fiodorovo Švč. Dievo Motinos ikona nutapyta labai kruopščiai, tačiau sausokai. Koloritas niūrus, rusvų tonų. Tamsus rudai rausvas Marijos su Kūdikiu siluetas aiškiai išsiskiria gerokai šviesesniame gelsvai rusvame fone. Aplink Marijos ir Kūdikio galvas – šviesiai gelsvi nimbai. Marijos veidas ramus, susikaupęs. Jį rėmina galvą ir pečius dengiantis tamsus maforijus, kurio kraštas dekoruotas ornamento juosta su smulkių perliukų eilutėmis. Ties kakta ir pečiais maforijų puošia žvaigždutės mažyčiuose rombuose. Maforijaus klostes išryškina šviesos pluoštai. Šviesa drabužiui suteikia rausvą atspalvį ir sukuria gilius šešėlių kontrastus. Marijos ramybei kontrastuoja nerami Kūdikio laikysena. Plastiškas jo kūno formas išryškina šviesos pluoštais modeliuotas chitonas. Formų reljefiškumą ir smulkių linijų piešinį iš dalies niveliuoja tamsus, beveik monochrominis ikonos koloritas.

Aprašė Genovaitė Jasiulienė ir Dalia Tarandaitė