Ikona turi atskirai padarytus raižytus ir dažytus originalius rėmus su vadinamaisiais „akmenimis“ (iš medžio išdrožtomis geometrinėmis formomis), imituojančius XVI a. manieristinius rėmus. Jų išorinis ir vidinis apvadas raudonas, laukas su „akmenimis“ mėlynas, „akmenų“ spalva sunykusi.
Ikona turi sidabruotą ir raižytą lauką, kurio viršutinėje dalyje dviguba linija išrėžta arka. Lauko centre įkomponuotas pusfigūris šv. arkangelo Mykolo atvaizdas. Arkangelas pavaizduotas dešinėje rankoje laikantis kalaviją, pasuktą smaigaliu aukštyn, kairės rankos tapyba sunykusi, bet iš rankos padėties galima spėti, kad joje buvo tradicinės svarstyklės – priminimas apie šv. Mykolo vaidmenį Paskutiniame teisme. Jis vilki smulkiai ornamentuotais šarvais ir ant jų užmestu raudonu apsiaustu, susegtu ant krūtinės. Už nugaros matyti dideli suglausti sparnai. Arkangelo galvą supa apskritas šviesus nimbas. Veidas simetriškas, kakta aukšta, akys gana arti viena kitos, nosis ilga, burna maža, kaklas tvirtas. Ilgi, pečius siekiantys plaukai perskirti per vidurį ir užkišti už ausų.
Atvaizdo formos apibendrintos, suplokštintos, nužymėtos spalvotais kontūrais, spalvinės dėmės didelės, modeliuotos mažai, tik atskirais potėpiais pažymėti esminiai tūriai. Išlaikyta slaviškoms LDK žemėms būdinga tradicinė ikonografija. Šv. arkangelo Mykolo atvaizdas buvo vienas iš labiausiai paplitusių šiose žemėse. Ikonos tapyba ištrupėjusi, ypač prie apatinio krašto.

Aprašė Irena Vaišvilaitė