Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) – kunigaikštis, įtakingas valstybės ir kultūros veikėjas, menų ir mokslo mecenatas, Jeruzalės ordino kavalierius. Mikalojaus Radvilos Juodojo vyriausiasis sūnus, kardinolo Jurgio Radvilos brolis. Rūmų maršalka (1569), LDK didysis maršalka (1569), Trakų kaštelionas (1586), Trakų vaivada (1590), Vilniaus vaivada (1604). Patikimas karalių Žygimanto Augusto, Henriko Valua ir Zigmanto Vazos dvarūnas, turėjęs didelės įtakos Radvilų giminės vardo ir galios įtvirtinimui. Inicijavo tarp giminaičių labai svarbų susitarimą, kuris turėjo apsaugoti pagrindines Radvilų valdas – Oliką, Nesvyžių, Mirą ir Klecką – nuo susmulkinimo. Taip buvo įvesta tvarka, pagal kurią tėvo valdomas žemes paveldi vyriausiasis sūnus. Mikalojus Kristupas buvo pirmasis katalikas evangelikų reformatų tikėjimą išpažinusioje giminėje, pirmasis iš Lietuvos aristokratų pasiekęs Šventąją Žemę. Savo piligriminę kelionę (1582–1584) aprašė dienoraštyje (knyga pavadinimu „Hierosolymitana peregrinatio Illustrissimi Domini Nicolai Christophori Radzivili“ išleista 1601 Branieve). Domėjosi įvairiomis mokslo šakomis (medicina, geografija, kartografija), knygų leidyba, spaustuvių darbu, vieno tiksliausių to meto LDK žemėlapių (1613) sudarymo iniciatorius. 1612 m., stipriai pasiligojęs, pasitraukė iš viešojo valstybės gyvenimo. Jo laikais Nesvyžius tapo reikšmingu kultūros centru – garsėjo savo biblioteka, archyvu, lobynu, dailės rinkiniais. Veikė jezuitų kolegija, benediktinių vienuolynas. Iškilo pilis, pirma barokinė visoje LDK bažnyčia. Palaidotas Nesvyžiuje, bažnyčios rūsiuose – giminės panteone.

Aprašė Rasa Adomaitienė