Merkelis Giedraitis (apie 1536–1609) – vyskupas, vienas žymiausių Bažnyčios katalikiškosios reformos vykdytojų. Kernavės ir Maišiagalos vietininko Mato Giedraičio sūnus. Nuo 1572 m. buvo Vilniaus katedros kapitulos prelatas kustodas, nuo 1576 m. – Žemaičių vyskupas. Priklausė LLV senatui, turėjo įvairių valstybinių pareigų. Gyveno asketiškai, rūpinosi jaunų lietuviškai mokančių kunigų studijomis, lietuviškos religinės literatūros leidimu ir platinimu. Globojo ir rėmė kanauninką Mikalojų Daukšą, skatino jį rašyti lietuviškas knygas, savo lėšomis išleido jo išverstą Jokūbo Vujeko „Postilę“ ir, kaip manoma, Jokūbo Ledesmos „Katekizmą“. LDK ir kaimyninių kraštų istoriją rašantį Motiejų Strijkovskį paskyrė kanauninku. Pats dažnai lankė parapijas, lietuviškai sakė pamokslus. Pasikvietė į Kretingą bernardinus, į Kražius – jėzuitus.
Reprezentaciniame portrete vyskupas vaizduojamas stovintis prie stalelio, matomas iki klubų. Jis trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę. Rudaplaukis, su ūsais ir barzdele. Vilki juodą modzetę ant baltos roketės. Dešine ranka laiko ant krūtinės kabantį vyskupo kryžių, kairę ranką padėjęs ant stalelio. Stalelis apdengtas tamsiai raudona staltiese. Ant jo guli knyga raudonu viršeliu. Fonas tamsiai rudas. Viršutiniame kairiame kampe įkomponuotas vyskupo herbas ir užrašas: MELCHIOR GIEDROJC D: G: EPS: SAMOGITAE ANNO AETATIS SVAE 48 1585.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė