Adolfas Čapskis (1819–1883) yra kilęs iš jaunesniosios, vadinamosios lietuviškosios Čapskių linijos, kurios tėvonija buvo Kėdainiai, paveldėti iš Veronikos Radvilaitės, kuri 1776 m. ištekėjo už Gdansko kašteliono Pranciškaus Stanislovo Kostkos Čapskio. Stanislovo ir Zofijos Čapskių sūnūs Marijonas, Adolfas ir Edvardas, o ypač du pirmieji, yra pasižymėję kaip aktyvūs dvarininkijos veikėjai ir dailininkai. Bet jie dailės istorijoje yra charakterizuojami kaip mažai žinomi arba užmiršti dailininkai, nes, baigę aukštuosius dailės mokslus (Berlyno dailės akademiją), dailės darbais užsiėmė tik kaip mėgėjai ir savo darbų neplatino, todėl liko žinomi tik iš grafinių reprodukcijų. Geriausiai žinomi šie Adolfo Čapskio darbai: „Žvėrynas prie Vilniaus“, „Bendras Kauno vaizdas“ taip pat 1912 m. Varšuvos parodoje eksponuota portretinė miniatiūra iš dramblio kaulo.
Dailės studijos ir vėlesnė kultūrinė, visuomeninė ir ūkinė abiejų brolių veikla turėjo daug bendro. Čapskiai pasižymėjo švietėjiškomis tendencijomis, geru ūkininkavimu, tačiau garsėjo konservatyviomis visuomeninėmis pažiūromis. Adolfas netgi buvo kaltinamas intrigomis prieš liberalias bajorų akcijas dėl baudžiavos panaikinimo. Čapskiai atstovavo XIX a. pasiturinčiam žemvaldžių sluoksniui ir buvo artimai susiję su Pamario prūsiškąja kultūra bei giminiavosi su kitomis garsiomis bajorų giminėmis.
Adolfas Čapskis neabejotinai atliko svarbų vaidmenį statant naujuosius Beržėnų dvaro rūmus, parenkant jų architektūros stilių, detalizuojant projektą, ypač kuriant, projektuojant parką. Tikėtina, kad didelis buvo jo indėlis ir kuriant rūmų interjerą, ypač gotiškąją kabineto įrangą. Be pagrindinių rūmų, dvaras garsėjo savo angliškuoju parku. Jis buvo sukurtas pirmaisiais rūmų statybos metais. Parko įkūrėju laikomas Adolfas Čapskis.

Aprašė Rasa Adomaitienė