Išraiškingo, meistriško piešinio litografijoje, sukurtoje pagal Marčelą Bačiarelį (Bacciarelli, 1731–1818), vaizduojamas Steponas Batoras (1533–1586) – Transilvanijos vaivados Stepono Batoro ir Kotrynos Telegdi sūnus. Garsus karvedys, sumanus diplomatas, LDK valstybingumo stiprintojas. Vedęs karaliaus Žygimanto Augusto seserį Oną, 1576 m. Vilniaus katedroje buvo karūnuotas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, prieš tai specialiu raštu pripažinęs Lenkiją ir Lietuvą kaip savarankiškų bei lygiateisių valstybių federaciją. Be to, pažadėjo išplėsti LDK teritoriją, atsisakyti valstybės naudai Žygimanto Augusto ir jo motinos karalienės Bonos turėtų privačių valdų. Lenkijos karaliumi tapo 1577 m. Siekdamas būti tvirtu monarchu, rėmėsi Katalikų bažnyčia ir bajorų lyderiais. Jo valdymo metais Lietuvos ir Lenkijos valstybės vidaus gyvenimui buvo itin reikšmingi du nuveikti darbai – Vyriausiojo tribunolo (bajorų aukščiausiojo apeliacinio teismo) Lenkijoje (1578) ir Lietuvoje (1581) įsteigimas bei III Lietuvos Statuto parengimas. Lietuvos atmintyje Steponas Batoras išlieka pirmiausia kaip Vilniaus universiteto steigėjas, suteikęs privilegiją pertvarkyti Vilniaus jėzuitų kolegiją į Academia et Universitas Vilnensis. Mirė Gardine, 1588 m. perlaidotas Krokuvoje, Vavelyje.

Aprašė Regina Urbonienė