Dailininko Juzefo Kurovskio Paryžiuje iš natūros pieštas Adomo Mickevičiaus (1798–1855) portretas vaizduoja poetą jo brandžios jaunystės laikotarpiu. Litografija pasižymi kruopščiu detaliu piešiniu, subtiliu, niuansuotu apimčių modeliavimu. Adomas Mickevičius – poetas, vertėjas, romantizmo lenkų literatūroje pradininkas. Kilęs iš Naugarduko. Gyvenimu ir kūryba labai susijęs su Lietuva. Jo kūriniai, ypač istorinės poemos, ugdė lietuvių tautinę savimonę, skatino nacionalinį judėjimą. 1815–1819 Vilniaus universitete jis studijavo klasikinę filologiją, istoriją ir lenkų literatūrą. Kartu su bendraminčiais subūrė slaptą anticarinę Filomatų draugiją (1817), buvo aktyvus jos narys. Baigęs universitetą, mokytojavo Kauno gimnazijoje. Domėdamasis naująja vokiečių ir anglų literatūra, persiėmė jam labai artimomis romantizmo idėjomis. Vilniuje buvo išleistas pirmasis jo poezijos tomelis (1822), „Gražina“ (1823). Caro valdžiai pradėjus aiškintis filomatų ir filaretų veiklą, buvo suimtas, kalintas (1823–1824) ir nubaustas ištrėmimu. Gyveno Peterburge, Odesoje, Maskvoje, vėliau išvyko užsienin, apsistojo Paryžiuje. Būdamas toli nuo tėvynės, rašė lietuviška tematika („Konradas Valenrodas“, 1828, „Ponas Tadas“, 1834 ir kt.). Mirė Konstantinopolyje, pakeliui į Krymo karą.

Aprašė Regina Urbonienė