Adomas Mickevičius (1798–1855) – poetas, vertėjas, romantizmo lenkų literatūroje pradininkas, garsiųjų eilučių „O Litwo, ojczyzno moje...“ autorius. Poetas kilęs iš Naugarduko. Gyvenimu ir kūryba labai susijęs su Lietuva. Jo kūriniai, ypač istorinės poemos, ugdė lietuvių tautinę savimonę, skatino nacionalinį judėjimą. 1815–1819 m. jis Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją, istoriją ir lenkų literatūrą. Kartu su bendraminčiais 1817 m. subūrė slaptą anticarinę Filomatų draugiją, buvo aktyvus jos narys. Baigęs universitetą, mokytojavo Kauno gimnazijoje. Domėdamasis naująja vokiečių ir anglų literatūra, persiėmė jam labai artimomis romantizmo idėjomis. Vilniuje buvo išleistas pirmasis jo poezijos tomelis (1822), „Dziady“, „Grażyna“ (1823). Caro valdžiai pradėjus aiškintis filomatų ir filaretų veiklą, buvo suimtas, kalintas (1823–1824) ir nubaustas ištrėmimu. Gyveno Peterburge, Odesoje, Maskvoje, vėliau išvyko užsienin, apsistojo Paryžiuje. Būdamas toli nuo tėvynės, rašė lietuviška tematika („Konrad Walenrod“, 1828, „Pan Tadeusz“, 1834 ir kt.).
Litografijoje poetas vaizduojamas kamerinėje aplinkoje, savo darbo kabinete. Apie sukauptą kūrybinių apmąstymų momentą liudija plunksna poeto rankoje ir nebaigti rankraščiai ant jo stalo. Litografijos piešinys detalus, meistriškas, subtili toninė modeliuotė.

Aprašė Regina Urbonienė