Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
a) Scena vaizduoja Junonos ir Ijo istorijos atomazgą - kuomet šimtaakis milžinas Argas, kurį Junona buvo pasiuntusi saugoti Ijo, buvo nukirsdintas Merkurijaus. Kaip prisiminimą, Junona paėmė Argo akis, ir uždėjo jas savo povui ant uodegos. Baroko dailininkai pamėgo šią mitologinę sceną ir vaizdavo Argą, gulintį negyvą prie Junonos kojų ir amūrus, paduodančius Junonai išmėtytas Argo akis.
Raižysena meistriška, virtuoziška, štrichas lengvas, laisvas, trumputis. Šviesotamsa vykusiai sudėlioja prasminius scenos akcentus, apjungia siužetines personažų grupes į vientisą kompoziciją.
b) Scena vaizduoja Merkurijų, palinkusį ties snaudžiančiu šimtaakiu milžinu Argu, kuriam buvo skirta prižiūrėti Jupiterio mylimąją deivę Ijo, deivės Junonos paverstą balta karve. Jupiteris siuntė Merkurijų milžiną nužudyti. Pirmiau užmigdęs Argą švelniais muzikos garsais, Merkurijus prisėlina prie jo, apsiginklavęs kardu.
Raižysena meistriška, virtuoziška. Išraižytas visas estampo paviršius, kuris savo šviesotamsos efektais artimas potėpiais sukurtam paveikslui.

Aprašė Ilona Mažeikienė