Medinė, iš ąžuolo pagaminta skulptoriaus Ipolito Užkurnio grubiai tašyta skulptūra „Autoportretas". Sukurta 1980 m. vasarą liaudies meno meistrų seminaro metu Plungėje. Buvo eksponuojama Respublikinėje lietuvių liaudies meno parodoje. Skulptūra vaizduoja sėdintį, susikaupusį autorių ilgais plaukais, su klumpėmis, palinkusį prie tąšomos skulptūros – senyvo amžiaus moters, kairėje rankoje laikančios kalaviją. Skulptorius dešinėje rankoje laiko kūjį, kairėje – kaltą. Gale užrašas – „1926 Autoportretas Ip. Užkurnys 1980". 

Ipolitas Užkurnys (1926-2004) - žymus lietuvių skulptorius. Gimė Širvintų rajono Pyplių kaime mažažemių valstiečių šeimoje, šeštas vaikas šeimoje. 1965 m. ėmė intensyviai drožinėti ir dalyvauti liaudies meno kūrinių parodose. Per aktyvų savo kūrybos laikotarpį sukūrė daugiau nei 1400 darbų, iš jų 250 monumentalių paminklų. Kūrė antkapinius paminklus, horeljefus, bareljefus, apvaliąsias skulptūras, portretus, daugiafigūres kompozicijas. I. Užkurnys daugelio parodų prizininkas, pirmasis „Meistrų meistras" (1972), 1975 m. suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros švietimo darbuotojo vardas. 1976 m. tapo LTSR kultūros ministerijos I premijos laureatu. 2000 m. suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas. Mirė 2004 m. lapkričio 11 d. dieną, palaidotas Pyplių kaimo (Širvintų rajonas) kapinėse.