Samuelis Pufendorfas (Samuel Pufendorf, 1632–1694) buvo vokiečių kilmės Lundo universiteto
(Švedija) profesorius. 1677 m., danams užėmus Lundą, pakviestas į Stokholmą.
Ėjo Švedijos karaliaus Karolio XI istoriografo pareigas. Tuo laikotarpiu parengė karaliaus
tėvo Karolio X Gustavo valdymo istoriją. 1687 m. pasiprašė atleidžiamas iš pareigų.
1688-aisiais persikėlė į Berlyną, ėjo Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kunigaikščio
Frydricho Vilhelmo dvaro istoriografo ir tarybos nario pareigas. 1694 m. ėmė rūpintis
tarnaujant Švedijos karaliui parengto Karolio X Gustavo valdymo istorijos rankraščio
leidyba. Veikalą nuspręsta iliustruoti Eriko Jensono Dalbergo (Erik Jönsson Dahlbergh,
1625–1703) piešiniais. Knyga išleista 1696 m. Niurnberge. Leidinys sulaukė didelės sėkmės,
1697 m. išverstas į vokiečių kalbą. Kaip ir leidime lotynų kalba, daugelis graviūrų
buvo sukurta pagal E. Jensono Dalbergo piešinius. Vėliau pasirodė dar daugiau leidimų.
Deja, autoriui nebuvo lemta pasidžiaugti savo kūrinio sėkme – 1694 m. jis mirė nuo
kraujo užkrėtimo, kai vinimi prasidūrė kojos pirštą.
Erikas Jensonas Dalbergas būdamas 16 metų ėmė tarnauti Švedijos valdininkui Renšeldui
(Rehnsköld) Pomeranijoje, šis jaunuolį netrukus išsiuntė mokytis tvirtovių statybos.
E. Jensonas Dalbergas po Vestfalijos taikos buvo paskirtas Švedijos įgaliotiniu, rūpinosi,
kad Vokietija mokėtų kontribucijas. Iki 1654 m. gyveno Frankfurte prie Maino, be
diplomato pareigų, galėjo užsiimti patinkančia veikla, viena jų buvo piešimas. Didelę
reikšmę jo kūrybai padarė pažintis su Merianų (Merian) šeima. Nuo 1654 m. studijavo
Romoje. 1656 m. švedų karaliaus įsakymu turėjo vykti į Lenkiją, tų pačių metų liepos
17 d. prisijungė prie Švedijos kariuomenės. Karo veiksmuose prieš Lenkiją dalyvavo tik
metus. Buvo karo inžinierius ir tvirtovių specialistas, tad prieš puolant turėdavo apžiūrėti
kiekvieną pilį ir miestą, surinkti visus duomenis, parengti planus ir aprašymus. Užėmus
tvirtoves ar miestus, parengdavo tikslius fortifikacijų planus, taip pat rengė projektus,
kaip juos patobulinti ir atstatyti. Karo metais sukurtus reportažinius batalinių scenų
piešinius atsivežė į Švediją ir reprodukavo.
Dviejose graviūros scenose vaizduojami nesėkmingai – kapituliacija – pasibaigę Lenkijos
kariuomenės mūšiai su švedų kariuomene. Pirmosios kapituliacijos ties Krokuva
1655 m. spalio 16 d. (pagal Julijaus kalendorių – spalio 26 d.) scena vaizduojama viršutinėje
graviūros dalyje, antrosios kapituliacijos – ties Sandomieru 1655 m. lapkričio 3 d.
(pagal Julijaus kalendorių – lapkričio 13 d.) – scena vaizduojama apačioje.

Parengė Rita Lelekauskaitė