Samuelis Pufendorfas (Samuel Pufendorf, 1632–1694) buvo vokiečių kilmės Lundo
universiteto (Švedija) profesorius. 1677 m., danams užėmus Lundą, pakviestas į
Stokholmą. Ėjo Švedijos karaliaus Karolio XI istoriografo pareigas. Tuo laikotarpiu
parengė karaliaus tėvo Karolio X Gustavo valdymo istoriją. 1687 m. pasiprašė
atleidžiamas iš pareigų. 1688-aisiais persikėlė į Berlyną, ėjo Brandenburgo markgrafo ir
Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo dvaro istoriografo ir tarybos nario pareigas.
1694 m. ėmė rūpintis tarnaujant Švedijos karaliui parengto Karolio X Gustavo valdymo
istorijos rankraščio leidyba. Veikalą nuspręsta iliustruoti Eriko Jensono Dalbergo
(Erik Jönsson Dahlbergh, 1625–1703) piešiniais. Knyga išleista 1696 m. Niurnberge.
Leidinys sulaukė didelės sėkmės, 1697 m. išverstas į vokiečių kalbą. Kaip ir leidime
lotynų kalba, daugelis graviūrų buvo sukurta pagal E. Jensono Dalbergo piešinius.
Vėliau pasirodė dar daugiau leidimų. Deja, autoriui nebuvo lemta pasidžiaugti
savo kūrinio sėkme – 1694 m. jis mirė nuo kraujo užkrėtimo, kai vinimi prasidūrė
kojos pirštą.
Erikas Jensonas Dalbergas būdamas 16 metų ėmė tarnauti Švedijos valdininkui Renšeldui
(Rehnsköld) Pomeranijoje, šis jaunuolį netrukus išsiuntė mokytis tvirtovių statybos.
E. Jensonas Dalbergas po Vestfalijos taikos buvo paskirtas Švedijos įgaliotiniu, rūpinosi,
kad Vokietija mokėtų kontribucijas. Iki 1654 m. gyveno Frankfurte prie Maino, be
diplomato pareigų, galėjo užsiimti patinkančia veikla, viena jų buvo piešimas. Didelę
reikšmę jo kūrybai padarė pažintis su Merianų (Merian) šeima. Nuo 1654 m. studijavo
Romoje. 1656 m. švedų karaliaus įsakymu turėjo vykti į Lenkiją, tų pačių metų liepos
17 d. prisijungė prie Švedijos kariuomenės. Karo veiksmuose prieš Lenkiją dalyvavo tik
metus. Buvo karo inžinierius ir tvirtovių specialistas, tad prieš puolant turėdavo apžiūrėti
kiekvieną pilį ir miestą, surinkti visus duomenis, parengti planus ir aprašymus. Užėmus
tvirtoves ar miestus, parengdavo tikslius fortifikacijų planus, taip pat rengė projektus,
kaip juos patobulinti ir atstatyti. Karo metais sukurtus reportažinius batalinių scenų
piešinius atsivežė į Švediją ir reprodukavo.
Vario raižinyje pavaizduota Lietuvos Brastos miesto ir pilies apgultis, švedų ir jų sąjungininkų
kariuomenės daliniai. Pirmoji miesto apgultis 1656 m. nebuvo sėkminga, todėl
švedų kariuomenė miestą apgulė antrą kartą 1657 m. lapkričio 11 d. (pagal Julijaus kalendorių
– lapkričio 21 d.) ir užėmė to paties mėnesio 13 d. (pagal Julijaus kalendorių – lapkričio
23 d.). Tąkart miestas buvo gerokai apgriautas.

Tekstą parengė Rita Lelekauskaitė