Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) – jėzuitas, poetas, literatūros teoretikas,
pamokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius. XVII a. visoje Europoje garsėjo kaip
lotynų kalba rašantis poetas, buvo vadinamas Sarmatų Horacijumi ir Krikščionių Horacijumi.
Gimė Mazovijoje, Sarbievo kaime, nemažą gyvenimo dalį praleido Lietuvoje. 1612 m.
Vilniuje įstojo į Jėzaus draugijos naujokyną, ten išbuvo dvejus metus. 1614–1617 m. studijavo
filosofiją Braunsberge (dab. Branevas, Lenkija), 1617–1620 m. dėstė poetiką Kražių
ir Polocko jėzuitų kolegijose. 1620 m. Vilniaus universitete pradėtas teologijos studijas
tęsė Romoje, jėzuitų Collegium Romanum (1622–1625). Grįžęs dėstė Nesvyžiuje, Polocke,
1627–1635 m. – Vilniaus universitete. 1635-aisiais išvyko į Varšuvą, penkerius metus
buvo Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos rūmų pamokslininkas ir nuodėmklausys.
Mirė ir palaidotas Varšuvoje.
Rašė lotynų kalba, eiliuoti pradėjo dar Kražiuose. Kūrybai labai svarbus Romos laikotarpis,
tada atsiskleidė jo poetinis talentas. Dar gyvam esant išėjo penki pagrindiniai jo
lyrikos rinkiniai, o po jo mirties šie leidimai pakartoti daugiau nei 50 kartų.
Valdovų rūmų muziejui priklausanti M. K. Sarbievijaus poezijos rinktinė Carmina išleista
Paryžiuje 1759 metais.