Genealoginiame medyje vaizduojama Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė nuo legendinio valdovo Lecho iki išrinktojo valdovo iš Vetinų dinastijos Augusto Stipriojo, kuris aprašyme vadinamas Frydrichu Augustu – tokiu vardu buvo vadinamas dar būdamas Saksonijos kunigaikščiu. Genealoginio medžio kairėje pusėje yra nedidelis Lenkijos Karalystės žemėlapis, kuriame vaizduojama ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o dešinėje – Silezijos žemėlapis. Centrinėje dalyje yra įvairių žemių herbai.
Genealoginio medžio atsiradimas siejamas su garsia Šatlenų (Châtelain) giminės leidykla, veikusia Amsterdame XVIII amžiuje. Leidyklą įkūrė Zakari Šatlenas (Zacharie Châtelain, m. 1723), o vėliau jai vadovavo sūnūs Anri Abraamas Šatlenas (Henry Abraham Châtelain, 1684–1743) ir Zakari Šatlenas (Zacharie Châtelain, 1690–1754). Vienas svarbiausių leidykloje išleistų veikalų – septynių tomų istorinis atlasas Atlas Historique... Jo pirmasis leidimas pasirodė 1705–1720 m., antrasis – 1732–1739 metais. Žemėlapiai buvo išraižyti pagal prancūzų kartografo Gijomo de Lilio (Guillaume de L’Isle, 1675–1726) darbus, tekstus rengė Nikolia Godvilis (Nicolas Gueudeville, 1654–1721). Ketvirtas atlaso tomas skirtas Šiaurės Europai, jame pateikiami Lenkijos ir Lietuvos žemėlapiai bei ši valdovų genealogija.

Eksponatą 2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015).

Tekstą parengė Dalius Avižinis