Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis (1704–1709, 1733–1736). Jis kilęs iš senos lenkų giminės, buvo Rapolo Leščinskio ir Anos Jablonovskos sūnus. Su žmona Kotryna Opalinska susilaukė dviejų dukrų – Anos ir Marijos. 1699 m. Stanislovas Leščinskis tapo Poznanės vaivada. Šiaurės karo metu (1700–1721) jis buvo vienas iš prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Švedijos kariuomenei užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą Elekcinis seimas 1704 m. liepos 12 d. nušalino nuo sosto Augustą Stiprųjį, paskelbė Stanislovą Leščinskį Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1705 m. spalio 4 d. jis buvo karūnuotas ir paskelbtas Stanislovu I.
Stanislovas Leščinskis daugiau galių įgijo tik 1706 m., kai Augustas Stiprusis atsisakė pretenzijų į sostą. Visą šio valdovo valdymo laikotarpį Lenkijos ir Lietuvos žemėse siautė švedų ir rusų kariuomenės. Stanislovas Leščinskis formaliu Abiejų Tautų Respublikos valdovu buvo iki Poltavos mūšio (1709), jį švedai pralaimėjo. Vėliau, sustiprėjus Rusiją palaikančioms jėgoms, buvo priverstas atsisakyti Respublikos valdovo sosto ir emigruoti: iš pradžių – į Pomeraniją, Švediją, tada – į Elzasą. 1725 m. Stanislovo Leščinskio duktė Marija ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV (Louis XV), šis uošviui padovanojo Lotaringijos kunigaikštystę. Remiant Prancūzijai, 1733 m. po Augusto Stipriojo mirties Stanislovas Leščinskis buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau dėl nepakankamos Prancūzijos paramos ir kilusio konflikto tarp didžiųjų Europos valstybių 1736 m. buvo priverstas vėl atsisakyti sosto ir išvyko į Prancūziją. Užsiėmė kultūrine veikla, rašė politinius ir filosofinius veikalus apie Respublikos valdymo reformas.
Grafikos darbe Stanislovas Leščinskis pavaizduotas su reprezentaciniais šarvais ir puošniu peruku. Portretas įrėmintas į ovalo formos, medaliono tipo rėmus.

2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Aprašė Toma Zarankaitė-Margienė