Grafikos darbe pavaizduotas Stanislovas Augustas Poniatovskis – paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795), Krokuvos kašteliono Stanislovo Poniatovskio ir kunigaikštytės Konstancijos Čartoriskytės sūnus. Mirus Augustui III, remiamas Maskvos ir Čartoriskių giminės, 1764 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Valdovas buvo reformų šalininkas, rūpinosi manufaktūrų steigimu, globojo menininkus,
Varšuvoje įsteigė karininkų mokyklą. Palaikė Ketverių metų seimo reformas, prisidėjo prie Gegužės 3-iosios konstitucijos rengimo. Dėl Rusijos grėsmės buvo priverstas prisidėti prie Targovicos konfederacijos (1792–1793). Visą jo valdymo laikotarpį Rusijos imperija kišosi į Abiejų Tautų Respublikos vidaus politiką, kėlė savo sąlygas ir reikalavimus. Stanislovo Augusto valdymas pažymėtas ir trimis Abiejų Tautų Respublikos padalijimais (I – 1772, II – 1793, III – 1795). Po paskutinio padalijimo Lenkijos ir Lietuvos valstybės nebeliko. 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas oficialiai atsisakė sosto ir apsigyveno Gardine, vėliau persikėlė į Sankt Peterburgą, čia ir mirė. 1995 m. jo palaikai perkelti į Varšuvos Šv. Jono katedros kriptą.
Johanas Esajasas Nilsonas (Johann Esaias Nilson, 1721–1788) – vokiečių dailininkas, kūrė kraštovaizdžius, portretus, nemažai darbų sukūrė žanrinėmis, alegorinėmis temomis. Dailininko amato išmoko iš savo tėvo Kristofo Andreaso Nilsono (Christoph Andreas Nilson).
Stanislovo Augusto Poniatovskio atvaizdas įkomponuotas į laurų vainiką. Valdovas pavaizduotas profiliu, dešinį petį juosia Baltojo Erelio ordino juosta, kairėje krūtinės pusėje matyti to paties ordino žvaigždė. Cokolyje, ant kurio iškeltas valdovo atvaizdas, vaizduojamas sėdintis Stanislovas Augustas Poniatovskis ir jam prisiekiantis ištikimybę Jonas Kuzma (Jan Kuźma, 1742–1822), žinomas slapyvardžiu Kosinskis (Kosiński).

2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Aprašė Rita Lelekauskaitė