Av.: Lietuvos Prezidento Antano Smetonos portretas („bas reljefas“), apsuptas vainiko. Žvelgia tiesiai, kairėje – rūtos, simbolizuojančios nekaltybę, ašaras, kenčiančiųjų viltį ir t. t.; dešinėje – ąžuolo šakelė, reiškianti pasiryžimą, ištvermę, vienybę ir t. t.; nokstančios gilės simbolizuoja tautos gyvybės sėklas – iš gilių ąžuolai išauga, nubirusios gilės simbolizuoja kovoje už tėvynę kritusius brolius, kurių pavyzdys turi vesti jaunimą; vainiką suspaudę erškėčiai simbolizuoja jaunos valstybės pirmųjų metų vargus. Po portretu – skydas su A. Smetonos tapimo prezidentu metais „1919“ ir penkiakampe žvaigžde, simbolizuojančia demokratinę respubliką.

Rv.: vaidilutė triuškina žalčiui galvą, pamynusi kojomis kaukolę, ir aukoja ant tautos aukuro viską, ką turi. Ji simbolizuoja tautos dvasią, žaltys – Lietuvos priešus, kaukolė – mirties šmėkla, nes tautos priešai pranašavo lietuviams mirtį, ant vaidilutės rankų – sutraukyti pančiai. Kaire ranka vaidilutė pasirėmusi ant skydo su lotynišku įrašu: „BENIGNO NVMINE DIE XVI MENS. FEBR. A.D. MCMXIX LITVANIA COADVNATAM NEMINI SVBDITAM“ („Iš Aukščiausiojo malonės 1919 m. vasario 16 d. Lietuva pareiškė (pasauliui) savo pasiryžimą būti laisva, suvienyta ir nepriklausoma“). Fone – Nemunas ir už jo tekanti saulė.