Horizontalioje kompozicijoje siaurais rėmais vaizduojamas Plungės mūšis. Raižinys atspindi 1655–1660 m. politinius įvykius Abiejų Tautų Respublikoje, kurių metu valstybė atsidūrė tarp dviejų kariaujančių pusių – Švedijos karalystės ir Maskvos. Švedija 1655 m. užėmė Žemaitiją, o Rusija metų pabaigoje pasirašė paliaubas su Lietuva. Jau 1656 m. Rusija pradėjo kariauti su Švedija, norėdama užimti Livoniją.

Raižinyje meistriškai atskleista apylinkių panorama su kautynių vaizdais, kuriuos žiūrovas gali stebėti nuo neaukštos kalvelės pusės. Pirmajame plane vaizduojama Plungė su iškylančiais maldos namų bokštais, gyvenamaisiais namais, ariamais žemės plotais. Antrame plane užfiksuotas mūšio momentas su lygiame lauke išsidėsčiusiomis  kariuomenėmis. Trečiajį planą „užima“ debesuoto dangaus motyvas. Nepaisant batalinės scenos slogumo, estampe vyrauja giedra nuotaika, lengvumas.

Scharmützel bey Plungian in Samoyten

In welchen eine auscommandirte Schwedische Partheӱ unter Herrn Major Danquart, die Moscowiter und/ Pohlen geschlagen, und zerstreuet./ A Das Städlein Plungian B Major Danquart verfolgt die Russische Cavallerie in der Morgenstundt C Rittmeister/ Buddberg, ruinirt die Russischen abgestiegene Dragoner.