Nespalvota, grupinė, vertikalaus formato. Lentvario dvarininko Vladislovo Tiškevičiaus (1865–1936) ir žmonos Marijos Kristinos Aleksandros Liubomirskos-Tiškevičienės (1871–1958) grupinis portretas iš priekio visu ūgiu, darytas XX a. pr. Raudondvario (Kaunas) dvarininko Benedikto Henriko Tiškevičiaus. Nuotrauka priklijuota prie pilko kartono aukso spalvos kraštais. Apačioje dešinėje pusėje įspaustas iškilus fotografo ženklas: Tiškevičių šeimos herbas „Leliva“ ir kaspinas su užrašu: „B. TYSZKIEWICZ“. 

Vladislovas Tiškevičius (1865–1936) – Juozapo Tiškevičiaus (1830–1891) ir Sofijos Horvataitės (~1839–1919) sūnus, grafas, teisininkas, gydytojas odontologas, Pramonės ir prekybos rėmimo draugijos Varšuvos skyriaus pirmininkas, visuomenės veikėjas, kolekcininkas. Gimė Kretingoje, paveldėjo Lentvario dvarą, 1899 m. rekonstravo rūmus (archit. de Vego ir T. Rostvorovskis), įkūrė peizažinį parką (archit. E. F. Andrė). Lentvaryje įsteigė vaikų darželį, rėmė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statybą (1897–1926). Už pasisakymus prieš patvaldystę, 1905 m. ištremtas į užsienį, gyveno Italijoje, Milane įkūrė antikvariatą. 1906 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą, išrinktas Rusijos Valstybės Dūmos delegatu. 1907 m. įsteigė Vilniaus mokslo ir meno muziejų, paaukojo jam Vakarų Europos tapybos darbų kolekciją. Palaidotas Lentvario bažnyčioje.