Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė nuotrauka. Nufotografuotas Juozas Žilvitis, Kretingos apskrities I rajono pradžios mokyklų inspektorius. Portretas anfas iki krūtinės. Vaizdą pakraščiuose rėmina baltas laukelis. Nuotraukos kraštai karpyti profiliu, kampai – suapvalinti. Nugarinė pusė horizontalaus formato, padalinta į laiško ir gavėjo adreso laukus. Adreso vietą žymi 3 punktyrinės ir 1 pastorinta ištisinė išilginės linijos, po kuriomis kairėje išspausdintas fotopopieriaus gamintojo logotipas: „ERGO“. Viršutiniame dešiniajame kampe punktyrinė linija rėmina pašto ženklo langelį. Ant jo atspaustas pailgo ovalo pavidalo violetinis fotografo firminis spaudas: „S. VAITKEVIČIUS /Kretinga/ Foto • GROŽYBĖ •“. Ties nugarinės pusės viduriu juodu rašalu įrašyta J. Žilvičio dedikacija: „Atminimui p. P. Žitkutei-/ Lukoševičienei / 1938.VII.1 d. /[parašas]/ Kretinga“. Viršuje paprastu pieštuku įrašyta pastaba: „gauta iš Žilvitytės-Ottus 92.08.18“. Apačioje XX a. antroje pusėje juodu tušinuku įrašyta pastaba: „Žilvitis Juozas Juozo s. 1903 m. gimimo“.

Juozas Žilvitis (1903 – 1975) – pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Juozas Žilvitis gimė 1903 m. birželio 1 d. Bružiuose (Radviliškio r. sav.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dirbo Skapiškio (Kupiškio r. sav.) ir Aukštadvario (Trakų r. sav.) vidurinių mokyklų mokytoju ir direktoriumi. Susidomėjęs senovės kultūros paveldu, pradėjo rinkti archeologijos, istorijos, etnografijos, senojo liaudies meno vertybes, senus dokumentus. Paskirtas Kretingos apskrities pradžios mokyklų I (Kretingos) rajono inspektoriumi, 1930 m. aktyviai įsijungė į miesto ir apskrities visuomeninį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, buvo renkamas Kretingos šaulių rinktinės tarybos nariu (1930–1935 m.) ir pirmininku (1931–1933 m.), šaulių moterų sportininkių sekcijos vadovu (1930–1931 m.), dalyvavo lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyriaus veikloje, tapo Lietuvių tautininkų sąjungos apskrities valdybos pirmininku (1934–1938 m.), Jaunųjų ūkininkų ratelių Globos draugijos tarybos nariu-globėju (1936 m.), Lietuvos Vakarų sąjungos 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. surengtos pirmosios Jūros šventės organizacinio komiteto nariu. Užmezgė ryšius su Šiaulių kraštotyros draugija, dalyvavo jos ekspedicijose ir veikloje. 1934 m. organizavo apskrityje savarankišką Kretingos kraštotyros draugiją. 1935 m. įkūrė Kretingos muziejų, dovanojo jam savo kolekciją, vadovavo muziejaus ūkinei ir kraštotyrinei veiklai. 1938 m. paskirtas Kauno amatų mokyklos direktoriumi, Valstybinių dažymo ir dekoravimo mokytojų ir instruktorių kursų vedėju. Nuo 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo ekonomikos teisę. Po 1940 m. sovietų okupacijos paliktas dirbti amatų mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 14–15 d. naktį su šeima ištremtas į Altajaus kraštą, 1942 m. perkeltas į Kongustachą prie Laptevų jūros, vėliau – į Jakutską. Į Lietuvą grįžo 1959 m., mokytojavo Kauno aklųjų mokykloje-internate. Mirė 1975 m. gruodžio 8 d. Kaune. 1988 m. jam suteiktas Kretingos miesto garbės piliečio vardas.