LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Atviruko averse – caro Petro I-ojo portretas ir jo gimimo ir mirties datos (1672–1725). Stilizuotame rėmelyje – ginklų fragmentai, plaukiantis burlaivis, navigacinių prietaisų fragmentai, plaukiantis Petro I-ojo botas (nedidelis laivas), rūmai.

Reverse – tekstas rusų kalba apie Petro I-ojo reformas siekiant įveikti ekonominį ir kultūrinį Rusijos atsilikimą, būtinybę, kad Rusija atsidurtų viename lygyje su Europos valstybėmis. Petras I-asis reorganizavo armiją, sukūrė laivyną, pakeitė šalies valdymo sistemą, įvedė reikalingas permainas kultūros ir buities srityse.

Atviruko averse – Voronežo laivų statykla: statomo laivo korpusas ir statyklos pastatas. Pirmame plane – didikas ir dailidė su būsimo laivo brėžiniu.

Reverse – tekstas rusų kalba apie Voronežo laivų statyklą: kovodama dėl priėjimo prie Juodosios jūros, Rusija privalėjo pradėti statyti laivus kariuomenės ir krovinių gabenimui. Laivai pradėti statyti Voronežo laivų statykloje 1696 m. vasario mėnesį. Petras I pats vadovavo laivų surinkimui ir įrengimui. Čia pastatyti laivai dalyvavo žygiuose į Azovą 1696–1698 m.

Atviruko averse – Naujųjų metų šventimas Maskvoje. 

Reverso kairėje – tekstas rusų kalba apie naujojo metų skaičiavimo pradžią. 1699 m. Petras I-asis išleido įsaką, kuriuo metus privalu skaičiuoti ne nuo pasaulio sutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo ir nuo sausio 1 d., o ne rugsėjo 1 d. Taip Rusijoje buvo pereita prie metų skaičiavimo, priimto visoje Europoje. Tą dieną buvo įsakyta linksmintis: priešais kiekvieną namą rengti iliuminacijas – deginti smalos statines, žagarus, leisti raketas, šaudyti iš muškietų ir nedidelių patrankų.

Atviruko averse – klasėje mokytojas trims jaunuoliams dėsto pamoką. Antrame plane, dešinėje – Sucharevo bokštas Maskvoje, kuriame buvo įsikūrusi Navigacijos mokykla. 

Reverse – tekstas rusų kalba apie Navigacijos mokyklos įkūrimą. Būtinybė ruošti jūrininkus ir laivavedžius buvo akstinas 1701 m. įkurti Navigacijos mokyklą. Joje buvo mokoma aritmetikos, matematikos, navigacijos, astronomijos, įvesta griežta disciplina. Navigacijos mokykla buvo svarbi ne tik jūreivystės, bet ir artilerijos bei inžinerijos specialistų ruošimui.

Atviruko averse – vaistinė: du Petro I-ojo epochos drabužiais vilkintys vyrai, už jų – lentynos su įvairiais indeliais ir buteliukais.

Reverse – tekstas rusų kalba apie pirmųjų vaistinių atsiradimą Maskvoje.1701 m. Petro I-ojo įsaku buvo leista atidaryti 8 privačias vaistines, o nedideles krautuvėles, prekiavusias žolių antpilais, uždaryti.Pirmasis rusas, gavęs raštą, leidžiantį atidaryti vaistinę Miasnickaja gatvėje, buvo Daniilas Gurčinas. Jam buvo leista laikyti visokius reikalingus vaistus, spiritą ir degtinę ir juos pardavinėti visų rangų žmonėms.

Atviruko averse –  trys Petro I-ojo epochos drabužiais vilkintys žmonės skaito pirmąjį spausdintą laikraštį.

Reverse – tekstas rusų kalba apie pirmąjį spausdintą rusišką laikraštį „Ведомости“ („Žinios“), išleistą 1703 m. sausio mėnesį. Tai buvo nedideli, aštuntadalio lapo dydžio, lapeliai. Kiekvieno numerio apimtis priklausė nuo turimos medžiagos. Tiražai nebuvo nuolatiniai. Petras I-asis dalyvavo leidžiant laikraštį, pažymėdavo tuos pranešimus iš užsienio laikraščių, kuriuos reikėtų spausdinti ir net koreguodavo „Žinių“ lapelius.

Atviruko averse –  Petro I-ojo epochos darbužiais vilkintys įvairaus rango žmonės – inžinierius, akmentašys, darbininkai, miestelėnai –  dalyvaujantys miesto statymo darbuose.

Reverse – tekstas, pasakojantis apie Peterburgo įkurimo pradžią 1703 m. Pirmosios žinios apie Peterburgą buvo išspausdintos laikraštyje „Ведомости“ 1703 m. Miestas pradėtas statyti nuo tvirtovės. Pergalė prieš švedus Poltavos mūšyje įtvirtino Rusijos padėtį Pabaltijyje ir Petras I-asis nusprendė sostinę perkelti iš Maskvos į Peterburgą. Laikinąją sostinę statė pelkėtoje vietoje. Nauja buvo tai, kad miestą statė plačiomis gatvėmis ir vienodais namais.

Atviruko averse –  Petro I-ojo epochos drabužiais vilkintis vyras laiko didelį popieriaus lapą su slaviškojo raidyno perbrauktomis raidėmis ir naujai įvesto civilinio šrifto raidėmis.

Reverse – tekstas apie civilinio šrifto įvedimą Rusijoje 1708 m. Kultūros vystymasis paskatino spausdinto žodžio reformą. Vietoj sunkiai skaitomo „slaviškojo“ šrifto buvo įvestas paprastesnis civilinis šriftas. 1710 m. jis įvestas visuotiniam naudojimui. Senuoju šriftu buvo spausdinamos tik religinės knygos. 

Atviruko averse –  Petro I-ojo kariuomenės artileristai prie patrankos, už jų – pėstininkai, ginkluoti šautuvais.

Reverse – tekstas apie pergalę prie Poltavos 1709 m. Lemiamu Šiaurės karo mūšiu tapo Poltavos mūšis. Prieš jį įvykusio mūšio prie Lesnoje kaimo pergalę Petras I-asis pavadino „Poltavos mūšio motina“. Pirmą kartą šio mūšio metu buvo panaudota naujovė – iškasti žemės įtvirtinimai (redutai). Iš jų rusai netikėtai apšaudė švedus ir sukėlė sąmyšį. Karaliaus Karlo XII kariuomenė buvo sumušta, rusams atiteko daug karo trofėjų ir belaisvių.

Atviruko averse –  Petro I-ojo epohos karininkai ir laivai jūrų mūšyje.

Reverse – trumpas jūrų mūšio prie Ganguto aprašymas. Jauno Rusijos laivyno, pradėto kurti Šiaurės karo metu, didžiąją dalį sudarė irkliniai laivai – galeros. Švedijos fiorduose jos galėjo sėkmingiau plaukioti nei buriniai laivai.1714 m. liepos 27 d. rusų galeros praplaukė pro švedų fregatas, stovėjusias nuleistomis burėmis (nebuvo vėjo) prie Ganguto ir atakavo švedų eskadrą. Abordažiniame mūšyje pasiekta pergalė buvo pirmoji Rusijos pergalė jūroje.

Atviruko averse – bibliotekoje, tarp lentynų su knygomis, Petro I-ojo epohos drabužiais vlkintis žmogus skaito knygą. 

Reverse – trumpas tekstas apie Mokslų akademijos bibliotekos įkūrimą. 1714 m. buvo pradėta kurti biblioteka, vėliau prijungta prie Mokslų akademijos. Pradžioje bibliotekos fondą sudarė trofėjinės knygos ir privatūs rinkiniai. Akademijos biblioteka buvo pirmoji Rusijoje knygų saugykla, prieinama plačiajai visuomenei.

Atviruko averse – puošniais, europietiškais drabužiais vilkintis vyras, rūkantis pypkę ir dvi šokančios poros asamblėjoje.

Reverse – tekstas apie 1718 m. į rusų bajorijos gyvenimą įvestą naujovę – asamblėjas. Įsake apie asamblėjų įsteigimą skelbiama, kad tai prancūziškas žodis, reiškiantis susirinkimą, kuris gali vykti bet kuriuose namuose. Jis rengiamas ne tik pramogai, bet ir pasimatyti bei įvairius reikalus aptarti. Asamblėjose dalyvaudavo ir moterys. Visi svečiai privalėjo dėvėti europietiško kirpimo drabužius. Buvo šokami tuo metu madingi šokiai – menuetas, kontrdansas. Mokėti šokti buvo vienas iš reikalavimų, keliamų bajorijos jaunimui.