LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys šviesus, skaidrios nuotaikos. Mergaičių figūros statiškos, panašėjančios į drožtas skulptūrėles.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys šviesus, skaidrios nuotaikos. Šioje kompozicijoje vaizduojama mergaitė, skinanti gėles. Jos figūra statiška, aptaki, beformė.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys minorinės nuotaikos, vaizduojamų žmonių figūros statiškos, panašėjančios į drožtas skulptūrėles.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys išraiškingas, dekoratyvus, vaizduojantis gamtos atbudimą pavasarį.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys graudžiai skaidrios nuotaikos, dekoratyvus, besisukančio klouno figūra primena skulptūrą.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys grafiškas, panašėjantis į vitražą. Vaizduojamųjų žmonių figūros beformės, apibendrintos, jų iškeltos rankos simbolizuoja džiaugsmą.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, panašus į skulptūrą. Dinamiška klouno figūra sudaryta iš geometrinių figūrų junginio.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys grafiškas, šviesaus kolorito, panašėjantis į vitražą. Tarp įvairios krypties bei storio linijų ir plokštumų ryškėja žmogaus figūra. Ji beformė, pavaizduota plačiai praverta burna.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys grafiškas, šviesaus kolorito, panašėjantis į vitražą. Žmogaus figūra dinamiška, tarsi sunerta iš atskirų dalių.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
 |  |  |  |