Search parameters:
-
-
Mozės atradimas, XVII a.
Paveiksle vaizduojamas Senojo Testamento Išėjimo knygos epizodas. Egipto faraonui įsakius išžudyti visus vyriškos lyties izraelitų kūdikius, Mozės motina, norėdama išgelbėti naujagimį, įdėjusi jį į pintinę ir palikusi nendrėse prie Nilo upės. Kūdikį rado faraono duktė ir atidavė žindyvei (Mozės motinai), o vėliau jį įvaikino.
Dailininkas pavaizdavo faraono dukterį, su gausia palyda atėjusią prie upės. Ji vilki pagal XVII a. madą pasiūta balto šilko suknele su ilgu geltono šilko šleifu, kurio galą neša maža mergaitė. Raudonas skėtis, laikomas juodaodžio tarno, saugo ją nuo kaitrių saulės spindulių. Valdovo dukterį lydi auklė, tarnaitės ir rūmų damos. Viena tarnaitė rodo jai iš nendrių iškeltą pintinę su kūdikiu. Kairėje, peizažo fone, matyti Mozės sesuo, iš tolo stebinti įvykių eigą. Paveikslas šventiškos nuotaikos, nutapytas ryškiomis spalvomis. Dailininkas meistriškai perteikė smulkiausias detales, skirtingas prabangių audinių faktūras. Norėdamas sukurti kuo puošnesnį ir įspūdingesnį vaizdą, Mozės radimo sceną jis pavaizdavo didingų rūmų fone.
Aprašė Dalia Tarandaitė