Heraklis ir Omfalė, XVII a. II p.
Lodovikas Džiminjanis (Lodovico Gimigniani) – XVII amžiaus II pusės dailininkas, Romos mokyklos atstovas. Dar studijų metais jam teko garbė dirbti su garsiuoju Berniniu. Vėliau jis dirbo savo krikštatėvio popiežiaus Klemenso IX dvarui, dekoravo rūmus, koplyčias ir bažnyčias, kūrė projektus indams, antkapiniams paminklams.
„Heraklis ir Omfalė“ nutapytas pagal mitologinį siužetą, pasakojantį, kaip didvyris Heraklis buvo patekęs į Lidijos karalienės Omfalės nelaisvę. Šioji savo karalystėje buvo įvedusi keistą tvarką – pati rengdavosi vyriškais drabužiais, o savo tarnams ir kariams liepdavo nešioti moteriškus rūbus. Legenda pasakoja, kaip po ligos valią praradęs Heraklis, ant savo galingo kūno užsivilkęs moterišką rūbą, sėdėjo karalienės rūmų šeimyninėje ir, Omfalei paliepus, verpė ir audė drobę. Tik po metų tokios vergijos Heraklis nusviedė į šalį kuodelį, moterišką apdarą, išsitraukė paslėptą kalaviją ir kuoką ir, vėl pasijutęs Dzeuso sūnumi, sugrįžo į tėvynę, kur garsėjo žygdarbiais.
Paveikslas žavi aukštu tapybos lygiu, puikiu anatominiu piešiniu ir jau kiek linkstančia į klasicizmą vėlyvojo baroko stilistika.
