LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Geležinė šventoriaus koplytstulpio viršūnė. Ažūrinis kryžius yra pavaizduotas iš priekio ir nuspalvintas juodu tušu. Kryžiaus kompozicija yra suvesta į apskritimą, komponuojama nuo centro, kuriame yra juodas apskritimas. Kryžmos dalis sudaro dvi lygiagrečios geležies juostos. Galai – suapvalinti. Kryžmos tarpuose yra įkomponuotos kaltinės stilizuotos „laužytos“ šakos su lapeliais. Koplytstulpio viršūnė, į kurią įmontuotas kryžius, yra žalia, profiliuota.
Geležinis kryžius, buvęs ant koplytstulpio bažnyčios šventoriuje, rastas ekspedicijos metu Kamajuose, Kamajų ap., Rokiškio r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Geležinis antkapinis kryžius yra pavaizduotas iš priekio ir nuspalvintas juodu tušu. Kryžmos dalis sudaro dvi lygiagrečios geležies juostos. Galai yra suapvalinti. Kryžmos tarpuose, iš centro, yra komponuotos stilizuotos laužytos šakelės su lapukais. Jas vientisai apsupa apvalus nimbas. Kryžiaus stiebą ties viduriu puošia du šonuose esantys riestiniai motyvai. Pagrindas – trapecijos formos.
Antkapinis kryžius buvo rastas ekspedicijos metu Punkiškių k., Kupiškio r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Popieriaus lape nupieštos durys. Medinės durys „dubultavos“, iš priemenės į „stancija“ vadinamą seklyčią. Nupiešta viena durų pusė. Fonas dažytas rudai. Skersiniai durų sutvirtinimai nudažyti mėlynai, geležiniai vyriai profiliuotais galais – juodi. Durų centre nutapytos stilizuotos gėlės taurės formos vazoje. Aplink ir visame durų plote išdėstyti įvairūs stilizuoti snaigių formos žiedeliai. Dekoratyvinė tapyba žalios, geltonos, oranžinės spalvų.
Ant kalkės pažymėti durų matmenys.
Durys buvo rastos liaudies meno ekspedicijoje Naujasodės k., Salų ap., Rokiškio r. pas Aleksą Čirėną.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas medinės spintos indams, tarmiškai vadintos "šėpa", priekis. Spinta dažyta rudai, vienų durų. Duris kompoziciškai skaido du juodais rėmais keturkampiai laukai, kuriuose yra nutapyti stilizuoti augalo vazoje motyvai. Apatiniame lauke motyvas santūrus. Viršutiniame lauke motyvas spalvingesnis, kompozicinių elementų daugiau: augalą paildo stilizuotų gandro, gaidžio, saulutės, žvaigždės, puošnios viršūnės motyvai. Laukų kampus žymi puslankis ir taškelis. Aplink laukus palei durų pakraštį nutapyta geltonų taškelių eilė. Juodi taškeliai puošia fasado šonus. Durų viršuje, kairėje pusėje rausvai yra parašyti metai " 1861". Profiliuotas spintos viršaus karnizas platus, dažytas juodai, puoštas puslankių ornamentu. Fasado viršuje prie karnizo yra tapytų dantelių eilė. Dekoratyvinė tapyba geltonos, juodos, žalios, rausvos, baltos spalvų. Pakojos kuklios.
Ant kalkės tušu pažymėti matmenys.
Spinta buvo rasta liaudies meno ekspedicijoje Siaurų k., Palėvenės ap., Kupiškio r. pas Joną Zuozą. Spintą dirbo ir tapė Janavičius iš Siaurų k.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas medinės spintos indams, tarmiškai vadintos "šėpa", šonas. Spinta dažyta rudai, šono plokštuma lygi. Profiliuotas spintos viršaus karnizas platus, yra tik priekyje, dažytas juodai. Pakojos kuklios.
Ant kalkės tušu pažymėti matmenys.
Spinta buvo rasta liaudies meno ekspedicijoje Siaurų k., Palėvenės ap., Kupiškio r. pas Joną Zuozą. Spintą 1861 m. dirbo ir tapė Janavičius iš Siaurų k.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas medinės spintos indams, tarmiškai vadintos "šėpa", priekis. Spinta vienų durų, dažyta tamsiai žaliai, profiliuotos pakojos juodos. Ant durų plačiais rudai raudonos spalvos rėmais išskirti du stačiakampiai žali laukai, kuriuose nutapyta po skirtingą stilizuotą lelijos šaką. Virš lauko, durų viršuje nutapytas gandriukas. Fasado šonus puošia tapytos žydinčios lelijos šakos. Dešinės pusės viršuje raudonai parašyti metai "1864". Dekoratyvinė tapyba rudai raudonos, gelsvos, ryškiai geltonos ir juodos spalvų.
Ant kalkės tušu pažymėti matmenys.
Spinta, kuri buvo rasta liaudies meno ekspedicijoje Stuburų k., Antašavos ap., Kupiškio r. pas Antaną Janušauską, atvežta iš buvusiame Vabalninko vls., Deikiškių k. gyvenusios Veronikos Janušauskienės.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios priekis. Skrynios fonas žalias, apkalai juodi, su juodais ir geltonais apvadais, puošti kiaurapjūviu geometriniu ornamentu. Apkalai dalina plokštumą į tris laukus, kurių viduriniame balta ir ruda spalvomis yra nutapytas žvaigždės motyvas. Šoniniuose laukuose – raudonai, geltonai ir baltai nutapytos stilizuotos augalo šakelės.
Skrynia, rasta ekspedicijos metu Verksnionių k., Verksnionių ap., Rokiškio r. pas Karoliną Rugienę, buvo parvežta iš Taraldžių k.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios šonas. Skrynios fonas žalias, apkalai rudi. Viduryje – rankena su apkalu.
Skrynia, rasta Verksnionių k., Verksnionių ap., Rokiškio r. pas Karoliną Rugienę, buvo parvežta iš Taraldžių k.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios nugara. Skrynios fonas tamsiai mėlynas, apkalai rudi. Dvi apkalų juostos suskaido plokštumą. Skrynios pakojos profiliuotos.
XIX a.pab. skrynia rasta ekspedicijos metu Naujasodės k., Onuškio ap., Rokiškio r. pas Veroniką Mažeikienę.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios antvožas. Skrynios fonas tamsiai mėlynas, apkalai rudi, puošti kiaurapjūviu geometriniu ornamentu. Jai yra apkalti antvožo kampai.
XIX a.pab. skrynia rasta ekspedicijos metu Naujasodės k., Onuškio ap., Rokiškio r. pas Veroniką Mažeikienę.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinio kuparo nugara. Skrynia yra tamsiai mėlyna, apkalta. Juostos dalina plokštumą į tris dalis. Kuparo pakojos profiliuotos.
1892 m. dirbta skrynia, rasta ekspedicijos metu Ruzgų k., Adomynės ap., Kupiškio r. pas Juozą Mašauską, priklausė Elzbietai Mašauskaitei.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinio kuparo šonas. Skrynia yra tamsiai mėlyna, apkalta. Sienelės viduryje įtaisyta rankena. Skrynios pakojos profiliuotos.
1892 m. dirbtas kuparas, rastas ekspedicijos metu Ruzgų k., Adomynės ap., Kupiškio r. pas Juozą Mašauską, priklausė Elzbietai Mašauskaitei.

Aprašė Daiva Beliūnienė