Search parameters:

  • Author: Ignacas Karenga
 
Objects sorted by
     
  • Vyskupas Ignotas Masalskis

    Vyskupas Ignotas Masalskis, 1779 m.

    Ignacas Karenga

    Ignotas Jokūbas Masalskis (1729–1794) – vyskupas, politikas, švietėjas. Kunigaikštis, LDK didžiojo etmono Mykolo Juozapo Masalskio sūnus. Mokėsi Varšuvos kunigų seminarijoje, per protekciją priimtas į Vilniaus katedros kapitulą (1744). Toliau studijavo Romoje – teologiją, filosofiją, teisę. 1748 m. tapo LDK raštininku, 1754 m. – referendoriumi. 1762 m. iškilmingai konsekruojamas vyskupu ir apdovanojamas Baltojo erelio ordinu. Aktyviai lankė parapijas (jų Vilniaus vyskupijoje buvo tada 422), Matydamas, kad kaimuose trūksta dvasininkų, skyrė iš vyskupo dvarų lėšų Vilniaus diecezinei kunigų seminarijai plėsti. Mėgo mokslą, puoselėjo meną, rūpinosi Vilniaus katedros ir Vyskupų rūmų Verkiuose rekonstrukcija. Būrė apie save gabius žmones, ne vienam jaunam padėjo iškilti. Kaip Lietuvos ir Lenkijos valstybės edukacinės komisijos pirmininkas (1773–1780), kartu su kitais aštuoniais jos nariais stengėsi suvalstybinti švietimą, kryptingai plėtė pradžios mokyklų ir mokytojų mokymo tinklą. Dirbo Nuolatinėje taryboje (1773–1775) – pirmoje apėmusioje ir Lietuvą, ir Lenkiją vykdomosios valdžios institucijoje, į kurios veiksmus Rusija po Lietuvos ir Lenkijos I padalijimo dėjo dideles viltis. Kaip politikui jam trūko įžvalgumo – matydamas 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijoje pavojų Lietuvos, kaip savarankiškos valstybės, likimui (toks posūkis jam buvo visiškai nepriimtinas), vylėsi, kad Lietuva galės geriau tvarkytis būdama Rusijos valdžioje. Varšuvoje jis buvo sukilėlių suimtas (1794) ir kaip prorusiškos grupuotės atstovas pasmerktas mirti.

    Aprašė Rasa Adomaitienė

  • 1710 metų maras Vilniuje

    1710 metų maras Vilniuje, 1799 m.

    Juozapas Perlis, Ignacas Karenga, Pranciškus Pelikanas

    Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Graviūrą „Maras Vilniuje 1710 metais“ Karenga išraižė pagal Vilniaus akademijos auklėtinio Pranciškaus Pelikano piešinį. Ji sukurta tikro istorinio įvykio pagrindu. Daugiafigūrėje kompozicijoje religinės scenos persipina su realiomis. Viršuje debesų fone įkomponuota šv. Trejybė ir angelų apsupta šv. Marija Maloningoji. Apatinėje raižinio dalyje, kalvoto Vilniaus peizažo fone pavaizduotos maro aukos ir jas gelbstintys ar apraudantys personažai. Kūrinio piešinys smulkus, detalus. Kruopštus meistriškas štrichavimas paryškina barokines formų apimtis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Antanas

    Šv. Antanas, XVIII a. II p.

    Ignacas Karenga

    Ignaco Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Šis nedidelio formato santūrus, statiškas šventojo Antano su kūdikėliu Jėzumi ant rankų atvaizdas sukurtas plona linija, kruopščiu susikertančiu štrichu. Šv. Antanas – iš Lisabonos kilęs šventasis, garsus pamokslininkas, pamaldus vienuolis augustinas, vėliau perėjęs į pranciškonus, XIII a. pradžioje paskelbtas šventuoju. Kūdikėlis Jėzus – būdingas šventojo atributas, nes, pasak legendos, kai šv. Antanas meldėsi savo kambaryje, jis išvydęs regėjimą su šventuoju kūdikiu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Antanas

    Šv. Antanas, XVIII a. II p.

    Ignacas Karenga

    Ignaco Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Šis nedidelio formato santūrus, statiškas šventojo Antano su kūdikėliu Jėzumi ant rankų atvaizdas sukurtas plona linija, kruopščiu susikertančiu štrichu. Šv. Antanas – iš Lisabonos kilęs šventasis, garsus pamokslininkas, pamaldus vienuolis augustinas, vėliau perėjęs į pranciškonus, XIII a. pradžioje paskelbtas šventuoju. Kūdikėlis Jėzus – būdingas šventojo atributas, nes, pasak legendos, kai šv. Antanas meldėsi savo kambaryje, jis išvydęs regėjimą su šventuoju kūdikiu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Antanas

    Šv. Antanas, XVIII a. II p.

    Ignacas Karenga

    Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Šis nedidelio formato santūrus, statiškas šventojo Antano su kūdikėliu Jėzumi ant rankų atvaizdas sukurtas plona linija, kruopščiu susikertančiu štrichu. Šv. Antanas – iš Lisabonos kilęs šventasis, garsus pamokslininkas, pamaldus vienuolis augustinas, vėliau perėjęs į pranciškonus, XIII a. pradžioje paskelbtas šventuoju. Kūdikėlis Jėzus – būdingas šventojo atributas, nes, pasak legendos, kai šv. Antanas meldėsi savo kambaryje, jis išvydęs regėjimą su šventuoju kūdikiu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Aušros Vartų Dievo Motina

    Aušros Vartų Dievo Motina, XIX a. pr.

    Mauricijus Pšickis Karmelitas, Ignacas Karenga
    Raižytojo vienuolio Mauricijaus Pčickio Karmelito (1770 – po 1844) kūryboje persipina baroko ir klasicizmo bruožai. 1806-1809 jis mokėsi pas Izidorių Veisą Vilniaus universiteto raižybos katedroje. Smulkaus, detalaus piešinio ir kruopščios raižysenos jo sukurta graviūra, vaizduojanti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslą, apjuostą rokokinių medaljonų apvadu. Lenkų dailėtyrininkės Marijos Kalamajskos-Sed (Maria Kałamajska-Saeed) nuomone, tai nėra savarankiškas raižinys. Tai tik nedaug nutolęs nuo originalo, raižytojo Ignoto Karengos sukurtos graviūros (1799) pakartojimas.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • 1710 metų maras Vilniuje

    1710 metų maras Vilniuje, 1799 m.

    Juozapas Perlis, Ignacas Karenga, Pranciškus Pelikanas

    Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Graviūrą „1710 metų maras Vilniuje“ Karenga išraižė pagal Vilniaus akademijos auklėtinio Pranciškaus Pelikano piešinį. Ji sukurta tikro istorinio įvykio pagrindu. Daugiafigūrėje kompozicijoje religinės scenos persipina su realiomis. Viršuje debesų fone įkomponuota Švč. Trejybė ir angelų apsupta Švč. Marija Maloningoji. Apatinėje raižinio dalyje, kalvoto Vilniaus peizažo fone pavaizduotos maro aukos ir jas apraudantys personažai. Kūrinio piešinys smulkus, detalus. Kruopštus meistriškas štrichavimas paryškina barokines formų apimtis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Antanas

    Šv. Antanas, XVIII a. pab.

    Ignacas Karenga

    Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Šis nedidelio formato prieš Nukryžiuotąjį besimeldžiančio šventojo Antano atvaizdas sukurtas plona linija, kruopščiu susikertančiu štrichu, derintu su taškine-punktyrine maniera. Šv. Antanas – iš Lisabonos kilęs šventasis, garsus pamokslininkas, pamaldus vienuolis augustinas, vėliau perėjęs į pranciškonus, XIII a. pradžioje paskelbtas šventuoju.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Lietuvos girių tauras

    Lietuvos girių tauras, XVIII a. II p.

    Ignacas Karenga

    Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Įdomus ir netipiškas ne tik paties dailininko, bet ir visos to laikotarpio grafikos situacijai raižinys, vaizduojantis stambiausią Lietuvos girių gyvūną – taurą. Raižinys sukurtas kruopščiu detaliu piešiniu, smulkiu štrichu perteikiant įvairią gyvūno kailio faktūrą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Lietuvos girių tauras

    Lietuvos girių tauras, XVIII a. II p.

    Ignacas Karenga

    Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Įdomus ir netipiškas ne tik paties dailininko, bet ir visos to laikotarpio grafikos situacijai raižinys, vaizduojantis stambiausią Lietuvos girių gyvūną – taurą. Raižinys sukurtas kruopščiu detaliu piešiniu, smulkiu štrichu perteikiant įvairią gyvūno kailio faktūrą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • 1710 metų maras Vilniuje

    1710 metų maras Vilniuje, 1799 m.

    Juozapas Perlis, Ignacas Karenga, Pranciškus Pelikanas

    Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Graviūrą "Maras Vilniuje 1710 metais" Karenga išraižė pagal Vilniaus akademijos auklėtinio Pranciškaus Pelikano piešinį. Ji sukurta tikro istorinio įvykio pagrindu. Daugiafigūrėje kompozicijoje religinės scenos persipina su realiomis. Viršuje debesų fone įkomponuota šv. Trejybė ir angelų apsupta šv. Marija Maloningoji. Apatinėje raižinio dalyje, kalvoto Vilniaus peizažo fone pavaizduotos maro aukos ir jas gelbstintys ar apraudantys personažai. Kūrinio piešinys smulkus, detalus. Kruopštus meistriškas štrichavimas paryškina barokines formų apimtis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Šv. Antanas

    Šv. Antanas, XVIII a. II p.

    Ignacas Karenga

    Ignaco Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Šis nedidelio formato santūrus, statiškas šventojo Antano su kūdikėliu Jėzumi ant rankų atvaizdas sukurtas plona linija, kruopščiu susikertančiu štrichu. Šv. Antanas – iš Lisabonos kilęs šventasis, garsus pamokslininkas, pamaldus vienuolis augustinas, vėliau perėjęs į pranciškonus, XIII a. pradžioje paskelbtas šventuoju. Kūdikėlis Jėzus – būdingas šventojo atributas, nes, pasak legendos, kai šv. Antanas meldėsi savo kambaryje, jis išvydęs regėjimą su šventuoju kūdikiu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Displaying 1 results of 12
  • Number of entries per page:
  • Page: of: 2