LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Fotografija. Prie generolo Povilo Plechavičiaus karsto stovi generolas Mikas Rėklaitis. Reverse – fotografo antspausdas.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d., ūkininkų ir bajorų giminės šeimoje, Bukončių k., Židikų valsčiuje. Būsimasis generolas buvo antras gausios šeimos vaikas - jis turėjo penkis brolius ir šešias seseris. Dvi seserys mirė jaunos, du broliai žuvo Sibire, likusieji šeimos nariai įvairiais keliais pateko į JAV.

Pradėjęs mokytis Lietuvoje, Maskvoje 1908 m. baigė gimnaziją, 1911 m. - komercijos institutą, 1914-05-13 - Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Rusų armijos 5 kavalerijos dalinyje dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kovose su vokiečiais, austrais, vengrais ir turkais, tris kartis buvo sužeistas. Tarnybą baigė turėdamas poručiko laipsnį. 1918-07-25 su broliu Aleksandru grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikus, bermontininkus. Kovojo su bolševikais Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse. 1918-11-15 Lietuvos Valstybės Tarybos paskirtas Sedos apsaugos vadu, pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius, kurie kovojo su bolševikais, vėliau su bermontininkais.

1926 m. baigė Prahos generalinio štabo akademiją. Vadovavo 1926 metų gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje.

Pirmosios sovietinės okupacijos metais 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, o prasidėjus Vokietijos - Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. vasarą grįžo į Lietuvą. 1944 m. vadovavo Vietinei rinktinei. Likvidavus Vietinę rinktinę buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, po to – į Dancingą (Gdanską), Klaipėdą, o iš ten paleistas. Netrukus po to P. Plechavičius išvyko į Vokietiją, gyveno Oldenburge, vėliau Uchtėje.

Nuo 1949 m. P. Plechavičius apsistojo JAV, kur gyveno jo motina Konstancija Bukontaitė. Gyvendamas Čikagoje, generolas domėjosi lietuviška veikla, kultūriniu gyvenimu, ypač lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ veikla, 1950-1959 m. buvo jos valdybos pirmininkas, nuo 1962 m. garbės narys.

Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas mirė 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse, JAV

Fotografija. Garbės sargyba prie generolo Povilo Plechavičiaus karsto. Dešinėje, prie sienos stovi Korporacijos Neo-Lithuania filisteris ir teisininkas Jonas Našliūnas. Reverse – fotografo antspausdas.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d., ūkininkų ir bajorų giminės šeimoje, Bukončių k., Židikų valsčiuje. Būsimasis generolas buvo antras gausios šeimos vaikas - jis turėjo penkis brolius ir šešias seseris. Dvi seserys mirė jaunos, du broliai žuvo Sibire, likusieji šeimos nariai įvairiais keliais pateko į JAV.

Pradėjęs mokytis Lietuvoje, Maskvoje 1908 m. baigė gimnaziją, 1911 m. - komercijos institutą, 1914-05-13 - Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Rusų armijos 5 kavalerijos dalinyje dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kovose su vokiečiais, austrais, vengrais ir turkais, tris kartis buvo sužeistas. Tarnybą baigė turėdamas poručiko laipsnį. 1918-07-25 su broliu Aleksandru grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikus, bermontininkus. Kovojo su bolševikais Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse. 1918-11-15 Lietuvos Valstybės Tarybos paskirtas Sedos apsaugos vadu, pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius, kurie kovojo su bolševikais, vėliau su bermontininkais.

1926 m. baigė Prahos generalinio štabo akademiją. Vadovavo 1926 metų gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje.

Pirmosios sovietinės okupacijos metais 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, o prasidėjus Vokietijos - Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. vasarą grįžo į Lietuvą. 1944 m. vadovavo Vietinei rinktinei. Likvidavus Vietinę rinktinę buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, po to – į Dancingą (Gdanską), Klaipėdą, o iš ten paleistas. Netrukus po to P. Plechavičius išvyko į Vokietiją, gyveno Oldenburge, vėliau Uchtėje.

Nuo 1949 m. P. Plechavičius apsistojo JAV, kur gyveno jo motina Konstancija Bukontaitė. Gyvendamas Čikagoje, generolas domėjosi lietuviška veikla, kultūriniu gyvenimu, ypač lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ veikla, 1950-1959 m. buvo jos valdybos pirmininkas, nuo 1962 m. garbės narys.

Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas mirė 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse, JAV

Fotografija. Atsisveikinimas su generolu Povilu Plechavičiumi. Prie karsto stovi artimieji, iš kairės: duktė Irena, anūkė, seserys Pranciška ir Elena. Reverse – fotografo antspausdas.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d., ūkininkų ir bajorų giminės šeimoje, Bukončių k., Židikų valsčiuje. Būsimasis generolas buvo antras gausios šeimos vaikas - jis turėjo penkis brolius ir šešias seseris. Dvi seserys mirė jaunos, du broliai žuvo Sibire, likusieji šeimos nariai įvairiais keliais pateko į JAV.

Pradėjęs mokytis Lietuvoje, Maskvoje 1908 m. baigė gimnaziją, 1911 m. - komercijos institutą, 1914-05-13 - Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Rusų armijos 5 kavalerijos dalinyje dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kovose su vokiečiais, austrais, vengrais ir turkais, tris kartis buvo sužeistas. Tarnybą baigė turėdamas poručiko laipsnį. 1918-07-25 su broliu Aleksandru grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikus, bermontininkus. Kovojo su bolševikais Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse. 1918-11-15 Lietuvos Valstybės Tarybos paskirtas Sedos apsaugos vadu, pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius, kurie kovojo su bolševikais, vėliau su bermontininkais.

1926 m. baigė Prahos generalinio štabo akademiją. Vadovavo 1926 metų gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje.

Pirmosios sovietinės okupacijos metais 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, o prasidėjus Vokietijos - Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. vasarą grįžo į Lietuvą. 1944 m. vadovavo Vietinei rinktinei. Likvidavus Vietinę rinktinę buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, po to – į Dancingą (Gdanską), Klaipėdą, o iš ten paleistas. Netrukus po to P. Plechavičius išvyko į Vokietiją, gyveno Oldenburge, vėliau Uchtėje.

Nuo 1949 m. P. Plechavičius apsistojo JAV, kur gyveno jo motina Konstancija Bukontaitė. Gyvendamas Čikagoje, generolas domėjosi lietuviška veikla, kultūriniu gyvenimu, ypač lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ veikla, 1950-1959 m. buvo jos valdybos pirmininkas, nuo 1962 m. garbės narys.

Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas mirė 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse, JAV

Fotografija. Atsisveikinimas su generolu Povilu Plechavičiumi. Prie karsto stovi Lietuvos krašto apsaugos ministeris, profesorius, inžinierius, Lietuvių Veteranų Sąjungos „Ramovė“ Centro Valdybos pirmininkas generolas Stasys Dirmantas. Reverse – fotografo antspausdas.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d., ūkininkų ir bajorų giminės šeimoje, Bukončių k., Židikų valsčiuje. Būsimasis generolas buvo antras gausios šeimos vaikas - jis turėjo penkis brolius ir šešias seseris. Dvi seserys mirė jaunos, du broliai žuvo Sibire, likusieji šeimos nariai įvairiais keliais pateko į JAV.

Pradėjęs mokytis Lietuvoje, Maskvoje 1908 m. baigė gimnaziją, 1911 m. - komercijos institutą, 1914-05-13 - Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Rusų armijos 5 kavalerijos dalinyje dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kovose su vokiečiais, austrais, vengrais ir turkais, tris kartis buvo sužeistas. Tarnybą baigė turėdamas poručiko laipsnį. 1918-07-25 su broliu Aleksandru grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo savanorių partizanų būrius kovai prieš bolševikus, bermontininkus. Kovojo su bolševikais Sedos, Mažeikių, Kretingos ir Telšių apylinkėse. 1918-11-15 Lietuvos Valstybės Tarybos paskirtas Sedos apsaugos vadu, pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius, kurie kovojo su bolševikais, vėliau su bermontininkais.

1926 m. baigė Prahos generalinio štabo akademiją. Vadovavo 1926 metų gruodžio 17 d. perversmui Lietuvoje.

Pirmosios sovietinės okupacijos metais 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, o prasidėjus Vokietijos - Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. vasarą grįžo į Lietuvą. 1944 m. vadovavo Vietinei rinktinei. Likvidavus Vietinę rinktinę buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, po to – į Dancingą (Gdanską), Klaipėdą, o iš ten paleistas. Netrukus po to P. Plechavičius išvyko į Vokietiją, gyveno Oldenburge, vėliau Uchtėje.

Nuo 1949 m. P. Plechavičius apsistojo JAV, kur gyveno jo motina Konstancija Bukontaitė. Gyvendamas Čikagoje, generolas domėjosi lietuviška veikla, kultūriniu gyvenimu, ypač lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ veikla, 1950-1959 m. buvo jos valdybos pirmininkas, nuo 1962 m. garbės narys.

Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas mirė 1973 m. gruodžio 19 d. Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse, JAV