LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Portrete vaizduojamas matematikas, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Žickis (1762–1839). Vilniaus universiteto gyvenime jis buvo žymi asmenybė, ypač po 1803 m. reformos. 1817 ir 1819 m. buvo renkamas Vilniaus mokslo apygardos mokyklų vizitatoriumi, o 1820 m. tapo fizikos – matematikos fakulteto dekanu. 1824 m., kai buvo areštuotas rektorius J. Tvardovskis, trumpai ėjo jo pareigas. Buvo dviejų Paryžiaus draugijų – akademinės (1813) ir Galvanikos ir fizikos stebėjimų (1813) nariu. Vilniaus labdarybės draugijai užrašė 141 000 sidabro rublių.
Pusės figūros portrete vaizduojamas maždaug 60 metų vyras, stovintis prie staliuko, ant kurio padėti du popieriaus lapai ir knyga. Vyras pailgo veido, ilgokais šviesiai rusvais, atgal sušukuotais plaukais. Vilki Vilniaus universiteto profesoriaus mundurą. Dešinėje rankoje laiko voką su užrašu: Radzca Stanu Tomasz Zycki Professor Zwyczayny Wilenskiego Uniwersytetu. Fonas nedetalizuotas, lygus, pilkšvai rusvas.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Leonas Borovskis (1784–1846) gimė netoli Pinsko, mokėsi Pastovio apskrities mokykloje, vėliau Vilniaus universitete. 1807–1811 m. dėstė antikines kalbas ir literatūrą Svisločės, 1811–1814 m. – Vilniaus gimnazijose. Nuo 1814 m. Vilniaus universitete skaitė retorikos, poezijos, estetikos ir lenkų literatūros paskaitas. 1821 m. tapo ekstraordinariniu, 1823 m. – ordinariniu profesoriumi. Uždarius universitetą, dėstė homiletiką Vilniaus dvasinėje akademijoje. Priklausė „Uoliojo lietuvio“ masonų ložei ir Šubravcų (Nenaudėlių) draugijai, rašė jos spaudoje. Į lenkų kalbą išvertė Lukrecijaus, Terencijaus, Moljero, Miltono, Servanteso, Bairono kūrinių. 1820 m. Vilniuje išleido teorinį veikalą „Pastabos apie poeziją ir retoriką jų panašumo ir skirtumų požiūriu“, o 1824 m. – retorikos vadovėlį vidurinėms mokykloms. Mėnesiniame kultūros ir literatūros žurnale „Dziennik Wileński“ paskelbė straipsnių literatūros, pedagogikos, visuomeninio gyvenimo temomis. Buvo nepakantus dogmatizmui, savo darbais ir pedagogine veikla žadino estetinę mintį, išugdė didžiuosius romantikus Adomą Mickevičių, Julių Slovackį, Simoną Stanevičių, Simoną Daukantą, Juzefą Ignacą Kraševskį, Antonį Edvardą Odinecą ir daugelį kitų.
Portretas biustinis. Figūra trimis ketvirčiais pasisukusi į kairę. Profesorius jaunas, šviesiai rusvų, lengai garbanotų plaukų, švelnių veido bruožų. Vilki tamsų švarką, baltą liemenę ir baltus marškinius, kurių stati apykalė parišta balta kaklaskare.
Kitoje pusėje ant drobės užrašas: LEON BOROWSK(I) 1817, ant porėmio užrašas: Prof. Borowski Leon. Malowal Walinowicz.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Andrius Benediktas Klongevičius (1767–1841) – vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Gimė Alūkstoje, valstiečių šeimoje. Mokykloje Klungio pavardę pasikeitė į Klongevičiaus. Vilniaus universiteto ir Vilniaus misionierių kunigų seminarijos auklėtinis, Kražių gimnazijos mokytojas, Vyriausiosios kunigų seminarijos kapelionas, rektorius, profesorius (dėstė dogmatinę teologiją ir bažnytinę istoriją). Universitetui pavedus, keletą metų ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1828 m. tapo Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Aktyviai lankė parapijas, domėjosi žmonių gyvenimu, švietimo reikalais, rūpinosi sudrausminti kunigus, davė tikslius nurodymus dėl pamaldų tvarkos, rekolekcijų, pamokslų sakymo, giedojimo, elgesio su žmonėmis. 1830 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Lietuvos Brastos vyskupu sufraganu. Už palankumą 1831 metų sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, bet caras, išklausęs vyskupo įtikinamų paaiškinimų apie įvykius Lietuvoje ir skundo dėl Bažnyčiai daromų skriaudų, grąžino vyskupą į Vilnių. Caro valdžiai uždarius universitetą, buvo Romos katalikų dvasinės akademijos Vilniuje steigimo iniciatorius. Nuo 1840 m. – Vilniaus vyskupas. Yra išspausdinęs nemažai pamokslų, dalį jų išvertė į lietuvių kalbą, išleido litanijų ir maldų lietuviškai.
Portrete vyskupui maždaug 45 metai, jis vaizduojamas frontaliai, galvą trimis ketvirčiais pasukęs į kairę. Vyras rudaplaukis, apskrito veido. Vilki juoda modzete, ant galvos – pilka pijusė. Ant krūtinės kabo kryžius ir du ordinai. Abiejose krūtinės pusėse įsegta po ordino žvaigždę. Fonas pilkas, dešinėje matyti rausvi debesys.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė