Gardino vaizdas, 1568 m.
Šiame grafikos darbe vaizduojamas Gardino (dab. Baltarusijos Respublika) miestas 1567 metais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais tai buvo svarbus valstybės gyvenimo centras, jame rinkosi seimai, Gardino pilyje reziduodavo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto nurodymu XIV a. pabaigoje ši pilis, statyta dar kunigaikščio Vytenio laikais, buvo perstatyta. Gardiną ypač mėgo Steponas Batoras, jis Gardino pilyje ir mirė.
Vario raižinys yra vertingiausias XVI a. Gardino miesto ikonografijos šaltinis. Jame pavaizduoti ir atskirais užrašais lotynų ir vokiečių kalbomis pažymėti įvairių konfesijų kulto ir kiti objektai, taip pat įamžinti svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai. Vaizduojami bajorai, besirenkantys į seimą, kuriame vyko derybos dėl būsimos Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės unijos. Be to, rodomos užsienio pasiuntinių delegacijos, jas pasitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnai. Viena svarbiausių scenų vaizduoja, kaip 1567 m. liepos 24 d. Lietuvos maršalka, Gardino seniūnas Jonas Valavičius pasitinka Maskvos pasiuntinius, vadovaujamus Teodoro Kolyčevo Protingojo. Be šios delegacijos, dar rodomi turkų, totorių ir valakų pasiuntiniai.
Gardino panorama atspindi XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienį gyvenimą: įvairius amatus, karybą, medinę ir mūrinę architektūra, aprangą ir kt. Šis grafikos darbas yra svarbus heraldikos šaltinis. Jo viršutinė dalis papuošta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbu, kurį danguje laiko dvi angelų figūros.
Manoma, kad dailininkas Johanas Adelhauzeris galėjo atvykti į Gardiną su Vokietijos imperatoriaus diplomatine misija ir čia sukūrė seriją piešinių ir etiudų. Jų pagrindu turėjo būti atliktas piešinys, pagal kurį Niurnbergo grafikas Matijas Ciundas sukūrė grafikos darbą. Tačiau duomenų apie visą darbų atlikimo eigą bei užsakovus dar nėra pakankamai aptikta. Žinoma, kad egzistuoja du šio grafikos darbo variantai, kuriuos galima būtų vadinti vokiškuoju ir lotyniškuoju. Nors smulkūs aprašymai, pavyzdžiui, bažnyčių pavadinimai, pasiuntinybių aprašai, pateikti ir vokiškai, ir lotyniškai, tačiau kartušuose tekstai nurodomi arba lotynų, arba vokiečių kalba. Laikomasi nuomonės, kad užrašai ir tekstai kartušuose buvo atspausti atskirai. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų turimas grafikos darbas yra su lotyniškais įrašais.
Grafikos darbas itin retas, pasaulyje yra tik keletas jo variantų. Kolekcininkas dr. Tomašas Nevodničanskis šią dosnią dovaną įteikė 2003 m. per savo kolekcijos pagrindu surengtos parodos „Imago Lithuaniae“ atidarymą Vilniuje. Tai buvo pirmas eksponatas, patekęs į Valdovų rūmų muziejaus rinkinius.
