LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Peizaže vaizduojami Geistūnai – poeto Antano Edvardo Odineco gimtinė. Kūrinio centre sodybos pastatas, šonuose keli ūkiniai pastati. Už sodybos driekiasi tankus miškas. Kompozicijos priekyje matomi valstiečiai, jų ūkio reikmenys. Smulkus detalių akcnetavimas, apšvietimo subtilumas kuria harmoningo kaimo peizažo vaizdą. Kurinyje gerai juntamas laiko tekmės realytivumas.
Apatinėje lakšto dalyje yra užrašas lenkų ir prancūzų kalbomis.
Peizaže vaizduojami Skokai, vietovė netoli Bresto, kur gimė poetas ir rašytojas Julius Nemcevičius. Centrinėje kūrinio dalyje vaizduojamas nedidelis dvaro pastas, greta jo, iš šonų – keli ūkinės paskirties stainiai. Kairėje, priekinėje litografijos dalyje matomi besišnekučiuojantys dvaro gyventojai. Vienas iš jų – raitas. Tolumoje, rūmų fone, ramiai vaikšto dvaro damos. Dvaro stainiai gausiai vaizduojami apsupti medžių. Kūrinio kompozicija statiška, uždara. Detalus štrichavimas precižiškai perteikia smuklius gamtos motyvų fragmentus. Urbanistiniame peizaže aiškiai juntama nostalgiška nuotaika.
Apatinėje lakšto dalyje yra užrašas lenkų ir prancūzų kalbomis.
Peizaže vaizduojami apsakymų rašytojo Ignaco Chodzkos gimtinė – Dziewietnia. Kompozicijos
centre vaizduojama Devetnų dvaro sodyba. Sodybos kompleksą sudaro vienas vieno aukšto pastatas ir vienas dviejų aukštų pastatas. Sodybos pastatai komponuojami tankių medžių fone. Kairėje litografijos pusėje yra vandens telkinys, jame – valtininkas. Krante vaikšto vienas sodybos gyventojas. Kūrinio dešinėje pusėje, kampe, vaizduojama sena medžio rąstų krūva. Kūrinys pasižymi aiškiai išreikštu piešiniu, šviesos ir šešėlių kontrąstu.
Apatinėje lakšto dalyje yra užrašas lenkų ir prancūzų kalbomis.
Pavaizduota Liydos pilis, bažnyčia ir kt miestelio pastatai.Griuvėsiai pilies, statytos didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1323 m. Pilyje lankėsi didieji kunigaikščiai Vytautas, Jogaila, Aleksandras Jogailaitis. Čia gyveno totorių chanas Tochtamyšas. Pilis sunaikinta švedų maždaug 1710 m.
Nespalvota, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Kretingos dvaro rūmų vaizdas iš pietvakarių pusės, nuo pagrindinės gatvės (dab. Vilniaus g.). Dailininko Napoleono Ordos 1875 m. tapyto piešinio nespalvota fotokopija.
Pirmame plane – statinių ir mūrinė tvora, palei kurią auga pora medžių. Antrame plane – kairėje pusėje stūkso dviejų aukštų tinkuoto mūro neoklasicistinio stiliaus rūmai, susidedantys iš dviejų korpusų, kurių kairysis stovi žemiau už pagrindinį. Dešinėje pusėje – vienaukštė medinė oficina, puošta ažūriniais ornamentais. Už pastatų matosi parko želdiniai, tarp kurių ties viduriu stovi altana. Vaizdo pakraščiuose – baltas rėmelis.
Oficina statyta XVIII a., valdant Kretingą kunigaikščiams Masalskiams. Rūmų pagrindinis korpusas pastatytas XX a. 6–7 dešimtmetyje, grafų Zubovų laikais, o vakarinį korpusą apie 1870 m. pastatė grafas Juozapas Tiškevičius.
Nuotrauka saugoma 1995 m. Vilniaus paminklų restauravimo institute parengto fotoalbumo „Buvusio Kretingos dvaro nuotraukos“ I lapo reverse.
Spalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Dailininko Napoleono Ordos 1875 m. tapyto Kretingos bernardinų bažnyčios ir vienuolyno piešinio fotokopija.
Averse – Kretingos bernardinų bažnyčia ir vienuolynas. Priekinio fasado bendras vaizdas iš pietvakarių pusės. Pirmame plane matosi priešais šventorių esanti aikštelė, nuo gatvės atitverta statinių tvoros. Jos kairiajame pakraštyje stovi monumentalus ornamentuotas kryžius su koplytėle, sumontuota aplinkui stiebą. Antrame plane matosi aklina tvora apjuostas bernardinų vienuolyno ir bažnyčios pastatų ansamblis. Šventoriaus vartai su trikampiu frontonu, abipus apriboti puskolonių. Už tvoros šventoriuje auga lapuočiai medžiai, kyšo daugiašlaitis Šv. Jurgio koplyčios stogas. Bažnyčia masyvi, vienanavė, su keturkampiu bokštu, kuris užsibaigia banguotų dinamiškų formų trijų tarpsnių kupolu. Jo siluetą atkartoja signatorijos bokštelis. Prie bažnyčios dešinėje pusėje glaudžiasi tinkuoto mūro dviaukščiai vienuolyno rūmai. Piešinio apačioje įrašyta antraštė: „Kretynga 15 Sierp. Koscioł XX Bernardynow Założony i fundowany p. Jana Karola Chodkiewicza".
Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną ir bažnyčią 1605–1617 m. pastatė Kretingos dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi).
Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaro rūmų vaizdas nuo gatvės pusės. Dailininko Napoleono Ordos 1875 m. piešinio reprodukcija, spausdinta 1986–1993 m. išleistos Romano Aftanazio (Roman Aftanazy) monografijos „Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej“ (Dvarų senuose Abiejų Tautų Respublikos paribiuose istorija) III tome. Piešinio originalas saugomas Krokuvos nacionaliniame muziejuje (Lenkija).
Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaro rūmų vaizdas nuo tvenkinio pusės. Dailininko Napoleono Ordos 1875 m. piešinio reprodukcija, spausdinta 1986–1993 m. išleistos Romano Aftanazio (Roman Aftanazy) monografijos „Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej“ (Dvarų senuose Abiejų Tautų Respublikos paribiuose istorija) III tome. Piešinio originalas saugomas Krokuvos nacionaliniame muziejuje (Lenkija).
Dailininkas Napoleonas Orda (Napoleon Mateusz Tadeusz Orda, 1807–1883) gimė Varacevičiuose (dab. Baltarusija)
kilmingoje šeimoje. 1823 m. N. Orda įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Jis universiteto
nebaigė, nes buvo pašalintas už dalyvavimą slaptoje organizacijoje. Prasidėjus 1831 m. sukilimui, N. Orda įsitraukė
į kovotojų gretas, dalyvavo mūšiuose. Tačiau numalšinus sukilimą buvo priverstas pasitraukti ir 1833 m. įsikūrė
Prancūzijoje. N. Orda aktyviai dalyvavo išeivių veikloje, bendravo su Adomu Mickevičiumi (Adam Mickiewicz, 1798–
1855), Frideriku Šopenu (Fryderyk Chopin, 1810–1849), kurį laiką dirbo muzikos mokytoju, Italų operos Paryžiuje
direktoriumi, kūrė polonezus. 1839 m. N. Orda tapo Paryžiaus istorikų ir literatų draugijos nariu. Pradėjo lankyti
prancūzų peizažisto Pjero Žirardo (Pierre Girardo, 1806–1872) dailės studiją. Pirmuosius piešinius N. Orda sukūrė
1840–1842 m., keliaudamas po Prancūziją, vėliau leidosi į tolimesnes šalis: Portugaliją, Ispaniją, Angliją, Škotiją,
Olandiją ir Belgiją. 1856 m., paskelbus politinę amnestiją, N. Orda sugrįžo į Varacevičius, tačiau dvaro susigrąžinti
nepavyko. Per 1863 m. sukilimą N. Orda buvo suimtas. Vėliau jam atimta teisė gyventi gimtajame dvare.
Tiksliai nėra žinoma, kada N. Ordai kilo mintis įamžinti gimtojo krašto vaizdus. XIX a. septintajame ir aštuntajame
dešimtmetyje jis keliavo ir piešė Gardino, Voluinės, Podolės, Minsko bei Kijevo gubernijų architektūros peizažus.
1875–1877 m. N. Orda lankėsi dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Ne vėliau kaip 1875 m. gegužės 10 d. atvyko į Vilnių ir
čia piešė miesto vaizdus. Keliaudamas po lietuviškas žemes, N. Orda nupiešė 104 piešinius, o iš viso buvo sukaupęs apie
1 000 darbų. Norėdamas išleisti architektūros piešinių albumus, dailininkas 1873 m. kreipėsi į Varšuvos litografijos
spaustuvės savininką Maksimilianą Fajansą (Maksymilian Fajans, 1827–1890). 1873–1883 m. buvo išleistos aštuonios
Lenkijos istorinių vietovių albumo (Album widoków historycznych Polski) dalys, jose atspausdinta 260 vaizdų.
Litografijas albumui darė Aloyzas Miserovičius (Alojzy Misierowicz, 1825–1905). N. Orda mirė 1883 m. Varšuvoje.
Valdovų rūmų muziejuje saugomas grafikos darbas, vaizduojantis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir Vilniaus
katedrą, sukurtas pagal architekto Pjetro de Rosio (Pietro de Rossi, apie 1760–1831) 1793 m. piešinį. Krokuvos
nacionaliniame muziejuje saugoma didžioji N. Ordos kūrinių dalis, bet piešinio, vaizduojančio Lietuvos didžiųjų
kunigaikščių rūmus, likimas nežinomas. Kuriant litografiją, per klaidą piešinys buvo veidrodiškai apverstas ir
pavaizduotas atvirkščiai. Grafikos darbe vaizduojamas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų fasadas su perėjimu
į Vilniaus katedrą, dominuoja Šv. Kazimiero koplyčios vaizdas.
2017 m. padovanojo prof. habil. dr. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski, Lenkija)
 |  |  |  |