LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Vilniaus miesto peizažas su Didžiosios sinagogos pastatu. Daugiaplanė erdvinė kompozicija. Pirmame plane žmonių figūros. Antrame plane mūrinė tvora puošta žibintais. Trečiame plane, centre, Vilniaus Didžiosios sinagogos fasadas. Koloritas šviesus ir kontrastingas. Potėpiai platūs, minkšti ir skaidrūs. Architektūriniai elementai proporcingi, figūros siluetinio piešinio. Architekto Zigmunto Čaikovskio 1945 m. lieta akvarelė pagal dailininko Juozo Kamarausko 1899 m. iš natūros sukurtą paveikslą.

1940 inžinierius Čaikovskis dokumentaliai tikslai ir smulkiai atkūrė Vilniaus pilių kompleksą bei jo apylinkes. Pilies kalnas, juosiamas dviejų upių, buvo patogi vieta piliai statyti. Kaip rodo archeologiniai tyrinėjimai, čia buvo gyventa dar neolite. IX a. kalnas imtas tvirtinti medinėmis ir akmeninėmis užtvaromis, o X – XIII a. čia jau stovėjo medinė pilis. Rašytiniuose šaltiniuose pilis, kaip ir Vilniaus miestas, pirmą kartą paminėti 1323, daugiau žinių apie ją atsirado 1365. Realistinio piešinio kompozicijos centre stambiu planu, minkšta, laisva linija pavaizduotas kalnas ir jį supantys pastatai – pilys, bažnyčios bei upės ir gatvės. Nugarinėje piešinio dalyje piešėjas pateikė išsamią informaciją lenkų kalba. Šis Vilniaus pilių piešinys 1942 buvo nupirktas iš autoriaus.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Realistinio piešinio detali tonuota kompozicija, vaizduojanti Vilniaus gynybinės sienos Subačiaus vartus. Šaltiniuose vartai pirmąkart paminėti 1528, bet išmūryti kiek anksčiau – tarp 1503–1522. Architektūriniu požiūriu tai vienas įdomiausių to laikmečio pastatų, išvaizda žymiai besiskiriantis nuo kitų miesto sienos vartų. Pro Subačiaus vartus ėjo strateginis kelias į Vitebską, Polocką, Smolenską ir Maskvą. Piešėjas stambiu planu, sodria bei minkšta linija pavaizdavo Subačiaus vartų ansamblį, į kurį veda tiltas. Vartai masyvūs, kompaktiški, pats statinys didingas, su dviem apvaliais bokštais kampuose, užsibaigiančiais smailais stogeliais, o siena su šaudymo angomis aukšta, viršuje dantyta.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Realistinio piešinio sodriai tonuota dviplanė kompozicija. Joje dailininkas pavaizdavo didelį pastatų kompleksą. Pirmajame piešinio plane matosi tiltelis, per upę vedantis pastatų link, kairėje, tuoj už upės, stovi apvalus gynybinis bokštas su šaudymo angomis. Kompozicijos gilumoje piešėjas sukomponavo didingą bažnyčią su prie jos prigludusiais kitais bokštiniais pastatais. Didelį dėmesį autorius sutelkė ir į ansamblio aplinką.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Piešėjas realistiškai pavaizdavo Pilies gatvę Vilniaus senamiestyje. Sodria, minkšta linija dailininkas detaliai perteikė tuometinį šios gatvės vaizdą. Ji atrodo kiek per plati, abipus gatvės stovintys namai tarsi sumažinti ir suspausti. Kompozicijos gilumoje atsiveria Vilniaus arkikatedros bazilikos bei Valdovų rūmų vaizdas, o dešinėje, ant kalno stūksančios Gedimino pilies griuvėsiai.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Realistinio piešinio Vilniaus pilių rekonstrukcijos vaizdas iš aukšto žiūrėjimo taško. Dailininkas panoramiškai ir kruopščiai pavaizdavo ant kalno stūkstančią pilį. Jos papėdėje išsidėstę Vilniaus katedros bei žemutinės pilies pastatai. Detaliai ir vaizdžiai matosi Vilnia, du tiltai per ją ir upių santaka.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Kompozicija realistinio piešinio, pilko kolorito. Dailininkas detaliai bei gyvai perteikė Vilniaus Rotušės aikštės vaizdą. Litografijos gilumoje stambiu planu pavaizduotas pastatas su kolonomis, jo kairėje grakštūs Šv.Kazimiero bažnyčios bokštai ir ją supantys namai. Raižytojas visus pastatus pavaizdavo apibendrintai, neišryškino jų architektūrinių detalių, bet aiškiai matosi tik suolelių išdėstymas, žibintai ir klombose augantys tiesūs kaip žvakės medeliai. Aikštė gyva, joje vaikštinėja ir stoviniuoja žmonės, trapiai atrodantys didingų pastatų fone.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Herbas realistinio, dekoratyvaus piešinio  – centre bronzos spalvos skydas su jaučio galva ir kardu, virš kurio įkomponuota riterio šarvų dalis veidui apsaugoti ir karūna. Ant karūnos, tarp dviejų ragų, tupi rudoji meška, letenose suspaudusi raudonai žydinčią šakelę.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Realistinio, dekoratyvaus piešinio herbas. Centre pavaizduotas bronzos spalvos skydas su jaučio galva ir kardu, virš kurio įkomponuota riterio šarvų dalis veidui apsaugoti ir karūna. Ant karūnos, tarp dviejų ragų, tupi rudoji meška, letenose suspaudusi raudonai žydinčią šakelę.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Realistinio piešinio, sodrios, ryškios linijos kompozicija vaizduoja senovinį dviejų aukštų namą su puošniais vartais. Vartai platūs, masyvūs, raižyti, viršuje puošti dekoratyvia juosta, iš abiejų pusių stovi keturkampės kolonos.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Realistinio piešinio, pastelinių tonų kompozicija vaizduoja nedidelę bažnyčią. Ji stovi plynoje vietoje, aplinkui tuščia, tik fone ryškėja keli liauni medeliai, o pastatas neturi šventoriaus. Dailininkas atkūrė XIV a. Šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje vaizdą.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Realistinio piešinio subtiliai tonuota kompozicija. Pirmajame piešinio plane sodria minkšta linija pavaizduota tuščia laukymė ir statinių link vedantis kelias. Centre sukomponuota tvirtovė su gynybiniais bokštais. Kairėje matosi puošni gotikinė bažnyčia su apvaliu bokštu priekyje, o dešinėje statinys su trimis bokštais, iš kurių du yra apvalių formų ir užsibaigiantys smailėjančiais stogeliais.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.