LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Žemėlapis „Von Lithow"'. Žemėlapyje vaizduojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija ir dalis kaimyninių valstybių. Viršutiniame dešiniame kampe yra paginacija: „139". Žemėlapis naudotas Joannis Janssonius (1588-1664) išleisto atlaso „Atlasa Minor Gererdi Mercatoris" vokiškame leidime, pirmą kartą pasirodžiusiame 1607 m. Atlase atspausdinti Gerardo Merkatoriaus sudaryti žemėlapiai. Antroje žemėlapio pusėje atspausdintas gotišku šriftu parašytas vokiškas tekstas, kuriame aprašoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Žemėlapis įrėmintas rudos spalvos mediniame rėme.

Lietuvos žemėlapis  „LITHVA: / : NIA". Apačioje dešinėje virš rėmelio žemėlapio lauke: „ Per Gerardum Mercatorem / Cum Privilegio". Sudarė G. Merkatorius. Išleido H. Hondijus. Amsterdamas, 1633 m. Reverse – Lietuvos aprašymas prancūzų kalba: „LITHVANIE. DVCHE DE LITHVANIE, SAMOGITI, RUSSIE &VOLHINIE“.

Paginacija 185–188, signatūra Aaa. Su tokiais parametrais žinomi trys žemėlapio leidimai: 1628, 1630 ir 1633 m. Pagal iliuminavimą, šrifto dydį, teksto maketavimą, tai 1633 metų leidimas.
 

Pirmasis atskiru lapu išleistas Lietuvos žemėlapis, sudarytas apie 1570 m. ir išspausdintas 1595 m. trečiame  G. Merkatoriaus atlaso „Atlas sive cosmographicae meditationes...“ tome Duisburge. Žemėlapis buvo dedamas iki 1634 m. į visus G. Merkatoriaus įpėdinių keturiomis kalbomis išleistus atlasus.

Lietuvos žemėlapis. XVI a. M 1:3 000 000. Reverse – Lietuvos aprašymas vokiečių kalba „VON LITTHOW. Won dem Herßogthumd Litthow / Samogeten / Schwarß Russen und Volhinia". Sudarė G. Merkatorius. Išleido H. Hondijus. Amsterdamas, 1633 m. Žemėlapis nespalvintas, paginacija 97–100, signatūra – gotikinės raidės Bb. Šis žemėlapis yra iš vienintelio vokiško leidimo.

LITHVANIA" –  pirmasis atskiru lapu išleistas Lietuvos žemėlapis, sudarytas apie 1570 m. ir išspausdintas 1595 m. trečiajame G. Merkatoriaus atlaso „Atlas sive cosmographicae meditationes... “ leidime Duisburge. Žemėlapis buvo dedamas į visus iki 1634 m. G. Merkatoriaus įpėdinių keturiomis kalbomis išleistus atlasus.

Lietuvos žemėlapis „LITHVA: / : NIA. Apačioje dešinėje virš rėmelio žemėlapio lauke: „Per Gerardum Mercatorem / Cum Privilegio“.  Sudarė G. Merkatorius. Išleido H. Hondijus. Amsterdamas, 1623 m. Devintas lotyniškas leidimas. Žemėlapis Nr. 34. Paginacija 99–100, signatūra – Ss. Reverse – Lietuvos aprašymas lotynų kalba „LITHVANIA. LITHVANIA DVCATVS Samogitia, Rußia en Volhinia“. Šis žemėlapis buvo įdėtas  „Atlas sive Cosmographicae meditationes de fabrica mvndi et fabricati figvra. Denuò auctus Amsterodami, Sumptibus & typis aeneis H. Hondij, 1623. Editio qvinta [i.e. nona].“

 

„LITHVANIA" –  pirmasis atskiru lapu išleistas Lietuvos žemėlapis, sudarytas apie 1570 m. ir išspausdintas 1595 m. trečiajame G. Merkatoriaus atlaso „Atlas sive cosmographicae meditationes... “ tome  Duisburge. Žemėlapis buvo dedamas iki 1634 m. į visus G. Merkatoriaus įpėdinių keturiomis kalbomis išleistus atlasus.

Rusijos žemėlapis. Sudarė G. Merkatorius. Išleido H. Hondijus. Amsterdamas, 1630 m. Reverse – aprašas lotynų kalba “RUSSIA. RVSSIA, SIVE MOSCOVIA”. Paginacija  97-98,  signatūra Rr. Šis Rusijos žemėlapis iš atlaso: „Gerardi Mercatoris atlas vimui cosmographicae meditationes de fabrica mundi et fabricati figura“ von H. Hondius (Amsterdamas, 1630). Pirmasis šio atlaso leidimas pasirodė 1585 m. Duisburge, G. Merkatoriaus atlase „Atlas sive cosmographicae meditationes“. Vėliau perleistas J. Hondijaus, J. Jansono ir kitų leidėjų.

Šis nedidelis XVI a. sukurtas žemėlapis turi labai svarbią reikšmę. Tai pirmas plačiai paplitęs Lietuvos žemėlapis. Iki tol žemėlapiuose Lietuva dažnai būdavo vaizduojama su Lenkija arba kitomis kaimyninėmis valstybėmis.

Jo viršuje kairėje pavaizduotas kartušas su lotynišku įrašu LITHVANIA, o apačioje dešinėje nedidelėmis raidėmis įsiamžinęs žemėlapio autorius Gerardas Merkatorius (Gerardus Mercator, 1512–1594).

G. Merkatorius, neretai vadinamas kartografijos tėvu, gimė Rumpelmonde (dab. Belgija). Jis studijavo Levene, kur ir dirbo nuo 1534 metų. G. Merkatorius sukūrė Žemės ir dangaus gaublius, daug žemėlapių (pasaulio, Europos, Palestinos, Flandrijos). 1552 m. persikėlė į Duisburgą, kur nuo 1585 m. leido Europos šalių žemėlapius rinkiniui, kurį pirmasis ėmė vadinti atlasu (Atlas sive cosmographicae meditationes de fabrica mundi et fabricati figura). Šį atlasą su jame buvusiu ir Lietuvos žemėlapiu po G. Merkatoriaus mirties 1595 m. Duisburge išleido jo sūnus. Pats G. Merkatorius nebuvo lankęsis Lietuvoje. Rengdamas žemėlapį jis naudojosi ankstesnių kartografų – Jokūbo Gastaldžio (Giacomo Gastaldi, 1500–1566), Andriaus Pograbkos (Andrzej Pograbka, † 1602) ir kitų – parengtais žemėlapiais bei surinkta informacija. Lietuvos žemėlapyje pavaizduota apie 20 upių ir daugiau negu 60 gyvenviečių. Kitoje žemėlapio pusėje aprašyta Lietuva.

Žinoma, kad 1606 m. G. Merkatoriaus parengtas žemėlapių klišes jo palikuonys perleido Amsterdamo (Olandija) leidėjui Jodokui Hondijui (Jodocus Hondius, 1563–1612). Tad tas pats atlasas buvo daug kartų perleistas Amsterdame. Nuo 1595 iki 1642 m. galėjo būti apie 40 G. Merkatoriaus atlaso leidimų

Lapai, kuriuose aprašoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bei jos istorija, o taip pat žemėlapis, yra iš knygos: Historia mundi or Mercator's atlas.../ by Ivdocus Hondy, London. Printed by T. Cotes for Michael Sparke and Samuel Cartwright, 1635. Viso yra šeši puslapiai - 167 ir 168, 169 ir 170, 171 ir 172.

Lapai, kuriuose aprašoma Prūsija bei jos istorija, o taip pat yra žemėlapis, yra iš knygos: Historia mundi or Mercator's atlas.../ by Ivdocus Hondy, London. Printed by T. Cotes for Michael Sparke and Samuel Cartwright, 1635. Viso yra šeši puslapiai 151 ir 152, 153 ir 154, 155 ir 156)