LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Nespalvota, lygiais kraštais nuotrauka. Nufotografuoti Kurmaičių pilkapių archeologiniai tyrinėjimai, kuriuos 1950 m. liepos–rugpjūčio mėn. vykdė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologinė ekspedicija, vadovaujama archeologo Prano Kulikausko. Techniku-braižytoju ekspedicijoje dirbo kretingiškis inžinierius Ignas Jablonskis.

Nuotraukoje užfiksuoti į krūvą sukrauti akmenys, išimti iš Kurmaičių pilkapio Nr. 1 grindinio. Nugarinėje fotopopieriaus pusėje inžinieriaus Igno Jablonskio juodu rašalu įrašyta nuotraukos metrika.

Kurmaičių pilkapynas datuojamas V–I a. prieš Kristų. Vakarų Lietuvai būdingas priešistorės paminklas, menantis senųjų šio krašto gyventojų vakarų baltų laidojimo tradicijas.

Nespalvota, lygiais kraštais nuotrauka. Nufotografuoti Kurmaičių pilkapių archeologiniai tyrinėjimai, kuriuos 1950 m. liepos–rugpjūčio mėn. vykdė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologinė ekspedicija, vadovaujama archeologo Prano Kulikausko. Techniku-braižytoju ekspedicijoje dirbo kretingiškis inžinierius Ignas Jablonskis.

Nuotraukoje užfiksuotas nenustatytos paskirties akmenų vainikas, tyrinėtų pavadintas Velnio laivu. Vaizdą viršuje, dešinėje ir apačioje juosia skirtingo pločio juodas rėmelis. Nugarinėje fotopopieriaus pusėje juodu rašalu inžinieriaus Igno Jablonskio įrašyta nuotraukos metrika.

Kurmaičių pilkapynas datuojamas V–I a. prieš Kristų. Vakarų Lietuvai būdingas priešistorės paminklas, menantis senųjų šio krašto gyventojų vakarų baltų laidojimo tradicijas.

Nespalvota, lygiais kraštais nuotrauka. Nufotografuoti Kurmaičių pilkapių archeologiniai tyrinėjimai, kuriuos 1950 m. liepos–rugpjūčio mėn. vykdė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologinė ekspedicija, vadovaujama archeologo Prano Kulikausko. Techniku-braižytoju ekspedicijoje dirbo kretingiškis inžinierius Ignas Jablonskis.

Nuotraukoje užfiksuotas pilkapio Nr. 2 akmenų vainikų bendras vaizdas. Apačioje – juodos spalvos juostelė. Nugarinėje fotopopieriaus pusėje yra juodu rašalu inžinieriaus Igno Jablonskio užrašyta nuotraukos metrika. 

Kurmaičių pilkapynas datuojamas V–I a. prieš Kristų. Vakarų Lietuvai būdingas priešistorės paminklas, menantis senųjų šio krašto gyventojų vakarų baltų laidojimo tradicijas.

Nespalvota, lygiais kraštais nuotrauka. Nufotografuoti Kurmaičių pilkapyno archeologiniai tyrinėjimai, kuriuos 1951 m. vykdė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologinė ekspedicija, vadovaujama archeologo Prano Kulikausko. Techniku-braižytoju ekspedicijoje dirbo kretingiškis inžinierius Ignas Jablonskis.

Nuotraukoje užfiksuotas archeologinių tyrinėjimų metu ištirtas pilkapis su koncentrinių akmenų vainikų konstrukcijomis. Viršuje fotografiniu būdu atspausta inžinieriaus Igno Jablonskio užrašyta antraštė. Kairėje pusėje ir viršuje vaizdą rėmina siaura juoda juostelė. Nugarinė fotopopieriaus pusė be įrašų.

Kurmaičių pilkapynas datuojamas V–I a. prieš Kristų. Vakarų Lietuvai būdingas priešistorės paminklas, menantis senųjų šio krašto gyventojų vakarų baltų laidojimo tradicijas.

Nespalvota, lygiais kraštais nuotrauka. Nufotografuoti Kurmaičių pilkapyno archeologiniai tyrinėjimai, kuriuos 1951 m. vykdė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologinė ekspedicija, vadovaujama archeologo Prano Kulikausko. Techniku-braižytoju ekspedicijoje dirbo kretingiškis inžinierius Ignas Jablonskis.

Nuotraukoje užfiksuoti archeologinių tyrinėjimų metu pilkapyje atidengti degintiniai kapai. Viršuje, kairiajame kampe fotografiniu būdu atspausta Igno Jablonskio užrašyta antraštė. Apačioje, kairėje pusėje ir viršuje vaizdą rėmina skirtingo storio juostelė. Nugarinėje fotopopieriaus pusėje yra Igno Jablonskio pieštuku įrašyta nuotraukos metrika.

Kurmaičių pilkapynas datuojamas V–I a. prieš Kristų. Vakarų Lietuvai būdingas priešistorės paminklas, menantis senųjų šio krašto gyventojų vakarų baltų laidojimo tradicijas.

Nespalvota, lygiais kraštais nuotrauka. Nufotografuoti Kurmaičių pilkapyno archeologiniai tyrinėjimai, kuriuos 1951 m. vykdė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologinė ekspedicija, vadovaujama archeologo Prano Kulikausko. Techniku-braižytoju ekspedicijoje dirbo kretingiškis inžinierius Ignas Jablonskis.

Nuotraukoje užfiksuoti archeologinių tyrinėjimų metu atidengti pilkapius juosę akmenų vainikai. Viršuje fotografiniu būdu atspausta inžinieriaus Igno Jablonskio užrašyta antraštė. Viršuje, dešinėje pusėje ir apačioje vaizdą rėmina siaura juoda juostelė. Nugarinė fotopopieriaus pusė be įrašų.

Kurmaičių pilkapynas datuojamas V–I a. prieš Kristų. Vakarų Lietuvai būdingas priešistorės paminklas, menantis senųjų šio krašto gyventojų vakarų baltų laidojimo tradicijas.

Kretingos kino teatras „Žilvinas“, pastatytas 1965 m. Tarybų aikštės vakariniame pakraštyje. Fotografavo Ignas Jablonskis.

Bendras vaizdas iš pietryčių pusės. Tvartai (žem. kūtės) statyti XIX a. Etnoarchitektūros paminklas. Nuotraukos pakraščiai balti, kraštai lygūs. Reverse inž. Igno Jablonskio pieštuku įrašyta: „Akmenalių km. / Klapatauskienės tvartai“.

Bendras vaizdas. Ubladė (žem. numalis) statyta XIX a. viduryje, stovėjo Juozo Meškio sodyboje, kuri XX a. 8 deš. II pusėje nugriauta. Nuotraukos pakraščiai balti, kraštai lygūs. Reverse inž. Igno Jablonskio pieštuku įrašyta: „3. / Ubladė, 19 a. vidurio / Kretingos r., Jakštaičių km. / Meškio Juozo sodyboje / Foto / 1971.“.

Koplytėlę 1923 m. padarė Latvelių kaimo ūkininkas Grundulas. Ji kabėjo kelio Kumpikai–Latveliai dešinėje pusėje, pritvirtinta prie pakelės ąžuolo. Koplytėlės aukštis 80 cm, plotis 39 cm, storis 23 cm. Viduje stovėjo medinė, polichromuota Švč. Lurdo Marijos skulptūra, kurią 1923 m. padarė nežinomas liaudies meistras. Platinant kelią, XX a. 8 deš. ąžuolas buvo nupjautas, o koplytėlę pasiėmė į savo namus saugoti vietos gyventojas Feliksas Gedrimas, 1988 m. perdavęs ją Ateizmo muziejaus darbuotojams. Nuotraukos pakraščiai balti, kraštai lygūs. Reverse inž. Igno Jablonskio pieštuku įrašyta: „Koplytėlė prie ąžuolo / Latvelių km. prie kelio. / 1968“.

Akmuo stūksojo Benaičių kaimo rytų pakraštyje, į vakarus nuo Benaičių alkakalnio (Balkos kalno), Leiknos lankoje, prie akivaro, vad. Mergos akimi, kuriame, esą, uogaudama nuskendusi samdinė merga. Virš žemės kyšojo 2,8, m ilgio, 1,2 m pločio ir 1 m aukščio akmens dalis su įdubusia viršūne. Pasakojama, kad šalia akmens senovėje plytėjo ežeriukas, vėliau pavirtęs šlapia pieva. Jame mėgo maudytis laumės, kurios ilsėdamos ir miegodamos ant akmens išgulėjusios įdubą, gavusią „Laumės lovos“ vardą. 1959 m. riedulį melioratoriai nustūmė prie skaldymui sustumdytų akmenų netoli Benečių sodybos. Apie 1976 m. buvo velkamas į Darbėnų akmenskaldę, tačiau Auksūdyje traktorius sugedo, todėl akmuo buvo išverstas ir paliktas kaimo pakelėje, prie Narštupio upelio. Valstybės saugomas geologijos paminklas. Nuotraukos pakraščiai balti, kraštai karpyti. Averso viršuje inž. Igno Jablonskio tušu įrašyta: „Akmuo „Laumės lova“ Benaičių km / 1965 m.“. Reverse įrašyta: „Foto I. Jabl [parašas] / neg. nėra“.

Nespalvota, horizontalaus formato, siužetinė, mėgėjiška. Nufotografuota iškilminga eisena Vilniaus gatvėje Kretingoje, skirta Vilniaus atgavimui paminėti. 1939 m. spalio 11 d. Fotografas Ignas Jablonskis, Kretingos apskrities inžinieriaus įstaigos tarnautojas. Nuotraukos pakraščiai balti, kraštai lygūs, kampai suapvalinti. Apačioje juodo tušo įrašas: „1939.X.11“. Reverse juodu pieštuku įrašyta: „Mitingas Vilniaus atgavimo proga, Kretinga, Vilniaus g. I. Jablonskis (parašas). 1939.X.11“. Gauta 1993 m.