Merkurijus ir trys gracijos, 1630–1640 m.
Prancūzų tapytojas Simonas Vujė, kaip ir dauguma kitų užsienio šalių dailininkų, įkvėpimo ir patirties semtis išvyko į Italiją, kuri tuo metu diktavo meno madas. Ten praleido 13 metų, patyrė stiprią Karavadžo ir Bolonijos akademistų įtaką. 1627-aisiais jis grįžo į Paryžių ir tapo karališkųjų rūmų dailininku. Būtent tuo laikotarpiu ir buvo sukurtas šis paveikslas. Jame savitai dera Italijoje regėta barokinė susipinančių, neramių linijų plastika su klasicizmo stiliui būdinga proporcijų darna, dekoratyviu koloritu ir dominuojančiu piešiniu. Be to, kaip įprasta klasicizmui, paveiksle įamžinti antikinio pasaulio herojai.
Paveiksle vaizduojamas romėnų prekybos, praturtėjimo ir pelno dievas Merkurijus ir iš graikų mitologijos perimtos trys gracijos: Aglaja – spindinčioji, Eufrosinė – gera linkinti, džiaugsmingoji ir Talėja – žydinčioji.
